prezidentas viktoras juščenka

Visa ši savaitė Ukrainoje skirta Didžiajam badmečiui (holodomorui) pažymėti. Nuo lapkričio 17-osios šalyje vyksta renginiai 1932–1933 m. sovietinio genocido prieš ukrainiečių tautą 75-mečiui paminėti.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Ukraina spalio 26 dieną pareiškė pasiekę principinį susitarimą dėl 16,5 mlrd. dolerių paskolos, kuria bus siekiama palengvinti pasaulinės finansinės krizės pasekmes Ukrainos ekonomikai, skelbia Laisvosios Europos radijas. Dabar sprendimui suteikti paskolą dar turi pritarti TVF valdyba. Paskola Kijevui būtų išmokėta per 24 mėnesius. Be to, Ukraina įsipareigos subalansuoti biudžetą ir vykdyti reformas, kurios paremtų bankininkystės sektorių.

Tie, kurie mano, kad naująja Pietų Osetija taps Krymas, ignoruoja egzistuojančius skirtumus ir labiau tikėtiną Rusijos veiksmų planą, teigia britų dienraštis „The Guardian“. Buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Richardas Holbrooke‘as rugpjūčio 11 dieną pareiškė, kad kitu Rusijos „pastangų kurti naujas hegemonijos sferas“ taikiniu taps Ukraina. Ši idėja tarsi miško gaisras išplito Vakarų politikos ir žiniasklaidos pasaulyje, sukėlusi ir ekonomistų nerimą.

Man 75 metai. Iš jų apie 50 metų dirbu žurnaliste ir negalvojau, kad kas nors dar gali mane nustebinti. Pasirodo, gali. Nustebimo jausmą dar labiau sustiprina tai, kad mane stebinantys dalykai vyksta 21 a., civilizuotos Europos viduryje, šalyje, priklausančioje NATO ir ES, t. y., struktūroms, kuriose demokratinės tradicijos lyg ir neabejotinos. Ir štai tau — politologo atsakymas į paprastą klausimą baigėsi prašymu: „Gal nerašykit mano pavardės.“ Šis atsakymas privertė mane suglumti.

Nors abi šias šalis sieja tokia pati sovietinė praeitis, tai dvi skirtingos valstybės. Neišleidžiant iš akių panašios patirties ir vienodos starto pozicijos, perspektyvas tapti Aljanso narėmis reikėtų vertinti atsižvelgiant į jų unikalią dabartinę padėtį. Be to, Rytų bei Vidurio Europos šalių integravimosi į Vakarus schemoje kitas žingsnis buvo įstojimas į Europos Sąjungą (ES). Paskutinės visą šį „paketą“ įveikė Rumunija ir Bulgarija, ES narėmis tapusios 2007-aisiais.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Prezidentas Viktoras Juščenka paleido Ukrainos Aukščiausiąją Radą. Įtampa jau seniai drasko Ukrainos politinę sistemą. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos vadovu Aleksandru Kvasnievskiu ir ES generaliniu sekretoriumi Chavieru Solana prieš kelerius metus sėkmingai išsprendė porinkiminę Ukrainos krizę ir prisidėjo prie padėties šalyje stabilizavimo.