Kultūros ministerija rengia atsakymą į paaštrėjusią kritiką dėl tautinių mažumų įstatymo koncepcijos projekte numatyto topografinių užrašų valstybine kalba dubliavimo kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų kalbomis.
Ministerija raštu dar neatsakė ją užsipuolusiam „Vilnijos“ draugijos pirmininkui Kazimierui Garšvai, kuris, prieš kurį laiką, raštu skundėsi Ministro pirmininko tarnybai (MPT), pačiam ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei.
„Vilnijos“ atstovas tvirtino, kad koncepcijos projektą rengianti darbo grupė pažeidinėja Lietuvos Konstituciją ir Valstybinės kalbos įstatymą.
Labiausiai K. Garšvai užkliuvo projekto nuostatos, kuriomis būtų įteisintos galimybės vietovardžius ir gatvių pavadinimus dubliuoti tautinių mažumų kalbomis ten, kur jų kompaktiškai gyvena bent 1/3, o taip pat nuostata, kad ten gyvenantys tautinių mažumų atstovai galėtų „kreiptis tautinės mažumos kalba į valstybinio ir savivaldybių administracinius subjektus, jei asmuo, priklausantis tautinei mažumai, to prašo“.
Sąrašą, remiantis Gyventojų surašymo duomenimis, tvirtins vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pasak K. Garšvos, „jei daugiakalbystė bus įteisinta įstatymuose, atsiras negeranoriškų savivaldybių ar asmenų, kurie reikalaus atleisti iš darbo nepakankamai mokančius lenkų, rusų ar kitas kalbas“.
K. Garšva dėl rengiamo projekto tariamai antikonstitucinio pobūdžio kaltina ir konkrečius asmenis. „Tokia prieškonstitucine veikla dabar užsiima Vilniaus ir Šalčininkų rajono autonomininkai ir per E. Trusevičių, J. Melianą, Č. Okinčicą norima tą neteisėtą veiklą įteisinti, pažeidžiant gyventojų daugumos interesus“, – skunde rašo K. Garšva.
Lietuvos Respublika, pasak K. Garšvos, yra atkurta lietuvių etninėse žemėse, todėl jokių tradicinių vietovardžių pavadinimų kitomis kalbomis čia neva nėra.
Pats kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas portalui „Balsas.lt“ tik patvirtino, kad atsakymas rengiamas ir teigė, kad kaltinimai jam ir kitiems minėtiems asmenims nėra pagrįsti. „Projekto nuostatų realizavimas negalės pakenkti Lietuvos valstybės teritorijos vientisumui ir nedalomumui. Projektą rengusios darbo grupės narys Edvardas Trusevičius buvo deleguotas į ją ne Lietuvos lenkų, o Tautinių bendrijų tarybos prie kultūros ministerijos, taip pat, kaip ir kiti tarybos nariai – Mahiras Gamzajevas, Adas Jakubauskas ir Vitalijus Karakorskis. Česlavas Okinčicas nėra darbo grupės narys, todėl jis apskritai nedalyvavo projekto rengime“, – stebėjosi priekaištais I. Melianas.
Anot patarėjo, nepagrįstos ir K. Garšvos rašte išdėstytos baimės, kad Lietuva praras tai, ką išsaugojo per okupacijas.
„Juk užrašai tautinių mažumų kalbomis turėtų tik papildyti, o ne pakeisti užrašus valstybine kalba. Kalbant apie Lietuvos vietovardžių lenkiškas formas, tenka pastebėti, kad dauguma jų yra žinomos iš XVI – XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentų. Kokiu būdu jas galima sieti su 1933–1945 m. laikotarpiu, t. y. okupacijomis“, – stebėjosi I. Melianas.
Antilenkiškų nuotaikų skatinimas griauna lietuvišką tapatybę?
