Įlėkti į duobę menkas malonumas. Gali sprogti padanga, sulinkti ratlankis, o dar blogiau, bandant išvengti duobės galima patekti į avariją. Toks atvejis šiemet jau buvo.
Piktinasi Lietuvos kelių kokybe
Vairuotojai pirmiau nei kelininkai pastebi keliuose po žiemos atsiradusias duobes. Kiekvieną pavasarį socialiniuose tinkluose galima rasti begalybę nuotraukų ir pasipiktinimų kelių kokybe.
Su tv3.lt bendravęs vairuotojas Donatas jau kelerius metus dirba užsienyje. Vyras į Lietuvą grįžta kas kelis mėnesius. Keliaudamas jis pastebi ryškius skirtumus ne tik tarp užsienio valstybių kelių, bet ir tarp kelių pačioje Lietuvoje. Praktiškai kiekvieną kartą grįžus keliai tampa vis prastesni, Donato žodžiais tariant, „vyksta nuolatinė kelių degradacija“.
„Tai yra nesulyginami skirtumai. Kai kur užsienyje didelį kelio ruožą sutvarko per naktį. Atsikeli ryte ir žiūri, kad nuo tavo namų nutiesta koks 20 km naujo asfalto. Greitai reikės lygint Lietuvos kelius su Ukrainos, kur nauji automobiliai fiziškai neatlaikys“, – tv3.lt piktinasi Donatas.
Sniegas tirpsta, artėja pavasaris, tad normalu, kad po žiemos atsiveria dėl temperatūrų skirtumo ir ledo susidarę kelio dangos pažeidimai. Vis dėlto vyras nerimauja, kad kiekvieną pavasarį atsirandančios duobės vis labiau blogina bendrą kelio būklę, o jos gerinti niekas nesiruošia.
„Pavasaris yra ypatingas metas. Vairuoju motociklą, tad važiavimas pirmomis pavasario dienomis yra kaip sportininkui paskaityti varžybų atlasą. Pravažiuoji kelią, susipažįsti su duobėmis ir supranti, kad dideliam atsipalaidavimui dar ne laikas.
Kurį laiką turi važiuoti atsargiai, nes po žiemos duobių yra labai daug. Tai visiška kelių degradacija, nes jų niekas neprižiūri eilę metų. Gaila ir automobilio. Važiuoji ir randi visiškai nelogišką duobę vidury kelio. Jos dažniausiai būna labai aštrios ir skaudžios, kurių niekas nė nepamato. Taip automobilio važiuoklė ir trankoma“, – pasipiktinimo argumentus dėsto Donatas.
Šis skaitytojas – toli gražu ne vienintelis, besiskundžiantis duobėmis. Socialiniuose tinkluose jau dabar galima rasti bent kelioliką naujų įrašų per dieną, kur kalbama apie duobes.
Vienas iš įrašų autorių Vytautas Kaziela sutiko pasidalinti duobių kelyje nuo Vilniaus link Utenos nuotraukomis. Pasak jo, kelias toks prastas, kad iš Utenos į Vilnių geriau rinktis važiuoti per Ukmergę. Jo vertinimu, tai nėra vienintelis prastas kelias Lietuvoje.
„Būkit atsargūs stoties žiede išvažiuojant link Švitrigailos gatvės. Yra duobė, aš likau be padangos“, – socialiniuose tinkluose įspėjo kitas vairuotojas.
„Biznis padangų montuotojams“, – dabartinę situaciją apibūdino dar vienas vairuotojas.
Į draudimo bendroves kreipiasi vis daugiau vairuotojų nei ankstesniais metais
Draudimo bendrovės jau nuo pirmųjų metų dienų pluša vertindamos duobių padarytas žalas. Į „ERGO“ nuo pernai metų gruodžio kreipėsi daugiau nei 80 vairuotojų.
„Lietuvos draudimas“ per šią žiemą sulaukė 175 kreipimųsi dėl duobėtų kelių. Kaip pastebi bendrovės Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis, pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo sulaukta 78 nukentėjusių vairuotojų skundų.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendrovės klientams, apsidraudusiems „Kasko“ draudimu, per šią žiemą gruodžio-vasario mėnesiais, siekiant atlyginti nuostolius, kurie buvo patirti dėl duobių keliuose, jau išmokėta ar nuostoliams padengti rezervuota daugiau nei 138 tūkst. eurų. Tai yra daugiau nei tris kartus didesnė suma, lyginant su praėjusios žiemos tuo pačiu laikotarpiu“, – tv3.lt komentuoja A. Juodeikis.
Bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė pastebi, kad nors besikreipiančių vairuotojų daugėja, ateityje jų dar tik daugės.
„Atvejų skaičius, kai klientai kreipiasi dėl automobilio apgadinimo, įvažiavus į duobę auga, tačiau pats pikas, kai keliuose atsiveria daugiausia duobių, dar priešakyje. Pastaruoju periodu per dieną sulaukiame ir po kelias dešimtis su duobėmis susijusių žalų, šiuo metu – tai iki kelių žalų per dieną, o incidentai fiksuojami visoje Lietuvoje“, – tv3.lt komentuoja G. Jasaitė.
„ERGO“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad dažniausiai vairuotojai nukenčia ten, kur eismas yra įtempčiausias.
„Daugiausiai žalų registruota Vilniuje (beveik 40) bei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, t. y. ten, kur eismas yra intensyviausias“, – tv3.lt teigia R. Bieliauskas.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, šiemet dažniausiai žalos skaičiuojamos Vilniaus mieste, Kauno mieste, Vilniaus rajone, Kauno ir Klaipėdos rajonuose.
Duobės gali sukelti ir avarijas
„If“ atstovė G. Jasaitė pastebi, kad didžiausia rizika smarkiai apgadinti automobilį kyla pirmosiomis atlydžio dienomis, kai sparčiai tirpstantis sniegas užtvindo besiveriančias duobes, tad jų tiesiog nesimato.
„Tokiomis dienomis patariame sumažinti įprastą važiavimo greitį, ypač atsargiai įveikti apsemtus kelio ruožus ir stengtis būti itin dėmesingiems. Primename, kad staiga keisti važiavimo kryptį dėl duobės itin pavojinga, nes kyla grėsmė susidurti su kitu automobiliu, todėl pastebėjus duobę patariama kuo labiau sumažinti važiavimo greitį“, – pataria G. Jasaitė.
Jei duobę nusprendėte apvažiuoti, laikykitės kelių eismo taisyklių.
„Apvažiuodami duobes ir kitas kliūtis rodykite posūkio signalus. Tuomet nebūsite apkaltinti chuliganišku vairavimu. Žinoma, duobę išvydus netikėtai, signalą spėsite parodyti ne visada, tačiau norėdami išvengti duobės nesukelkite pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Jeigu pastebėjote kliūtį kelyje, privalote ją pašalinti arba pažymėti. Tokia pareiga vairuotojui numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pastatykite įspėjamąjį ženklą ir paskambinkite policijai arba kelius prižiūrinčiai įstaigai. Apmaudu, kai dėl vienos duobės gatvėje išsirikiuoja keli automobiliai prakirstomis padangomis ir sulankstytais ratlankiais, o kartais net sugadinta pakaba. Padėkite kitiems vairuotojams išvengti bėdos“, – aiškina „Lietuvos draudimo“ atstovas A. Juodeikis.
Įvažiavus į duobę dažniausiai yra prakertamos padangos ar sulankstomi ratlankiai, taip pat pasitaiko atvejų, kai sugadinamos važiuoklės, pakabos detalės.
„Esame turėję atvejį, kai įvažiavus į duobę nuo smūgio stiprumo iššovė apsauginės pagalvės. Vienas vairuotojas pateko į situaciją, kai įvažiavus į duobę automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į kelkraštyje sukrautus statybinius blokus“, – pasakoja „ERGO“ atstovas R. Bieliauskas.
Vidutinė smūgio į duobę žala – apie 500 eurų. Didžiausia šią žiemą „ERGO“ išmokėta suma buvo 1,6 tūkst., o „Lietuvos draudimo“ – apie 2 tūkst. eurų.
Šiemet jau užtaisyta apie 6,5 tūkst. kv. m. išdaužų
Kaip rašoma tv3.lt valstybinius kelius prižiūrinčios „Kelių priežiūros“ atstovės Giedrės Čekavičienės perduotame įmonės komentare, dar šiemet buvo užtaisyta 6,5 tūkst. kv. m. pavojingų išdaužų visoje Lietuvoje. Kaip nurodo įmonė, sudėtingiausia situacija yra pietiniuose ir vakariniuose rajonuose.
„Žiema buvo gausi temperatūros svyravimų iš pliuso į minusą, tai stipriai veikia ilgai neatnaujintą dangą, į kurios konstrukciją patenka vanduo ir jis ten dėl pasikartojančių užšalimo ciklų atveria išdaužas. Jeigu kelyje vyrauja plyšių tinklas, kitaip dar vadinamas „krokodilo oda“, tame pačiame kelyje gali atsiverti dešimtys duobių, vieną užtaisius, veriasi kita.
Prioritetas skiriamas pavojingoms išdaužoms, t.y. didesnėms kaip 0,1 m² ploto ir gilesnėms nei 40 mm“, – pasakoja už valstybinių kelių priežiūrą atsakingas AB „Kelių priežiūra“ atstovas Karolis Sakalauskas.
„Kelių priežiūra“ pastebi, kad praeitais metais daugiausiai išdaužų užtaisyta balandį, t.y. 3800 m², šiais metais vien sausį beveik dvigubai daugiau.
„Tikros šilumos dar nesulaukėme, darbai tik įsibėgėja, ir, panašu, užtruks keletą mėnesių. Sudėtingiausios sąlygos vyrauja keliuose, kur sena, silpna ir nudėvėta kelio danga“, – tvirtina K. Sakalauskas.
„Kelių priežiūra“ prašo vairuotojų būti budriais, ypač važiuojant vietomis, kur sunku įžiūrėti galimą duobę, pasirinkti saugų greitį, stebėti kelio ženklus, ypač tamsiuoju paros metu, lyjant lietui ar po jo, kai duobes užpildo vanduo ir kartais sunku įvertinti, kokio dydžio bei gylio gali būti ištrupėjusi kelio dalis.
Apie pavojingas išdaužas ar kitas kliūtis, keliančias pavojų eismo saugumui, vairuotojai gali informuoti trumpuoju Eismo informacijos centro tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina 0,09 Eur/min.), kiti tel. nr.: +370 5 232 9600, +370 615 49300.
Pasiekus tam tikrą ribą, lopyti nebeapsimoka
Paprašytas paaiškinti, kaip po žiemos keliuose atsiranda duobės Vilnius Tech Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. Audrius Vaitkus šypsosi: „Jokios čia magijos nėra“.
Pasak jo, duobių formavimasis yra natūralus procesas ant kelio dangos atsiradus dideliam vandens kiekiui ir ėmus keistis temperatūrai. Kad būtų paprasčiau suprasti – įsivaizduokite lietų. Palijus ir oro temperatūrai nukritus iki minusinės, ant kelio buvęs vanduo pavirsta į ledą. Šaldamas vanduo plečiasi. Vandeniui nubėgus netgi į menkiausius kelio įtrūkimus besiplečiantis ledas ima trupinti kelio dangą, taip formuodamas rimtas duobes.
Todėl A. Vaitkus pabrėžia, kad kelius svarbu prižiūrėti nuolat.
„Kai vanduo sušąla, šiek tiek pakelia asfalto dangą, eismui vykstant, pravažiavus krovininiam automobiliui, pakeltoje dangoje atsiranda papildomas įtrūkimas, lūžis. Tokiu būdu susiformuoja išdauža, duobė ar kita didesnė pažaida“, – tv3.lt aiškina profesorius.
Vis dėlto specialistas pastebi, kad šiuo metu po žiemos atsirandančių duobių keliuose yra kur kas mažiau, nei, pavyzdžiui, buvo prieš dešimtmetį.
„Tai rodo, kad pažengė mūsų ekonominis išsivystymas ir kad kelių priežiūrai yra skiriamas didesnis dėmesys. Turime judėti į priekį ir stengtis, kad pažaidų iš viso neatsirastų“, – komentuoja A. Vaitkus.
Profesorius vardija, kad kelių taisymui yra naudojamos kelios technologijos. Viena iš pagrindinių – vadinamasis lopymas. Pasak jo, neretai skiriasi, kaip kokybiškai duobė yra užlopoma, nuo to priklauso ir kelio kokybė.
„Turbūt esate pastebėję, kad vieną kartą užvažiavus ant lopo tiesiog sujuda automobilis, o kitą kartą lopo net nejaučiate. Kai pasiekiamas lygis, kai lopai sudaro apie 30 proc. kelio dangos, toliau reikėtų galvoti apie dangos atnaujinimą visu plotu.
Vėliau taisymas taps ekonomiškai neefektyviu. Jeigu paimtume vieno kv. m. duobės užlopymą ir viso dangos sluoksnio pakeitimą – kaina smarkiai skiriasi. Lopant duobę naudojamas rankų darbas, tad vieno kv. m. kaina stipriai išauga“, – aiškina A. Vaitkus.
....
