Bankai Lietuvoje tikina, kad tam įtakos jokios nedaro – klientams visada yra pasiūlomi ir apytiksliai apskaičiuojami abu variantai. Taigi žmonės patys pasirenka tas palūkanas, kurių dydis pastoviai kinta.
Ekonomistų aiškinimu, žmonės nelinkę rinktis fiksuotų palūkanų, nes jos žymiai brangesnės, didesni sutarties keitimo ar priešlaikinio grąžinimo mokesčiai, be to, mažas klientų susidomėjimas.
Vis dėlto kitose šalyse žmonės fiksuotas palūkanas renkasi gerokai dažniau, o kai kur jos sudaro ir virš 90 proc. Pašnekovai aiškina, kad tą lemia skirtinga bankų politika, kainodara, kreditavimas, verslo ir finansų struktūra, istoriniai įpročiai ir gyventojų norai.
Kodėl Švedijoje kitaip nei Lietuvoje?
Remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, beveik visos (96 proc.) būsto paskolos Lietuvoje yra su kintamomis palūkanomis.
Švedijoje, iš kur yra du didžiausi mūsų šalies bankai, būsto paskolų su kintamomis normomis dalis yra gerokai mažesnė (77 proc.), o kai kuriais mėnesiais šiemet vos viršijo pusę, kai kita pusė paskolų buvo su fiksuotomis palūkanomis.
Paprastai tokia paskola būna kiek brangesnė, tačiau žmonės gali būti tikri, kad visada mokės vieną ir tą pačią sumą, nesvarbu, kaip keistųsi tarpbankinės ar centrinių bankų palūkanos. O ypač šiuo metu tai apsaugotų daugelį lietuvių nuo papildomų išlaidų.
„Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės vertinimu, tokie duomenys – nei teigiami, nei neigiami, o tiesiog atspindi susiformavusią skirtingą šalių įsipareigojimų, verslo ir finansų sektoriaus struktūrą bei gyventojų norus.
„Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį dėl vykdomos ECB pinigų politikos, palūkanų normos keitėsi nežymiai, o nuo 2015 m. „Euribor“ apskritai buvo neigiamas. Tad gyventojai buvo mažiau suinteresuoti fiksuoti palūkanas. Švedijos Centrinis Bankas palūkanų normas laikė kiek aukštesniame lygyje, taip pat anksčiau pradėjo išeiti iš neigiamos palūkanų zonos (dar 2019 m.), kai ECB – tik 2022 m.“ – įžvalgomis dalinosi pašnekovė.
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė, remdamasi moksliniais ECB darbais, sako, kad didžiausią įtaką būsto kredito rinkoje ir tam, kokios palūkanos dominuoja, daro paklausos, o ne pasiūlos veiksniai.
„Skirtumai tarp įstatyminės ir reguliacinės bazės šalyse suteikiant būsto paskolas yra labai svarbūs ir tai, matyt, yra viena iš esminių priežasčių skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos. Be to, skiriasi ir namų ūkių istoriniai įpročiai imant paskolas“, – pasakojo SEB atstovė.
Vienur fiksuotos palūkanos sudaro 90, kai kur – mažiau nei 10 proc.
Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiosios ekonomistės Mildos Stankuvienės teigimu, būsto paskolų pasiskirstymas kintamosiomis ir fiksuotomis palūkanų normomis Europos šalyse yra labai įvairus.
Anot jos, kintamąją palūkanų normą sudaro banko marža, atspindinti paskolos gavėjo riziką ir kitus veiksnius, bei kintama palūkanų dalis, atspindinti pinigų kainą konkrečiu metu.
Ekspertės aiškinimu, kai palūkanos fiksuotos, aiškaus palūkanų normų išskaidymo nebelieka, bet ji taip pat priklauso nuo paskolos gavėjo rizikos, pinigų kainos ir apsidraudimo nuo palūkanų normų rizikos kainos.
„Jei žiūrėtume euro zonos vidutinius duomenis – paskolų, kurių palūkanų normos fiksuotos ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui, dalis siekia apie 85 proc. naujų paskolų srauto. Tačiau yra šalių, kur tokių paskolų yra daugiau kaip 90 proc., pvz., Belgija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, kaip ir tokių, kur tokių paskolų yra mažiau kaip 10 proc. – Suomija, Lenkija, Baltijos šalys“, – dėsto M. Stankuvienė.
Pasak jos, tam įtakos gali turėti susiformavusios kreditavimo tradicijos, reguliavimas, kainodaros ypatumai ir kitos priežastys.
Pašnekovė nurodo, kad, lyginant Lietuvoje esančią situaciją su Švedija, turime pastebėti, kad, nors Švedijoje šiuo metu būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis (ilgesniam nei 1 m. terminui) dalis yra gerokai didesnė nei Lietuvoje, vertinant ilgesnį laikotarpį matoma paskolų su fiksuotomis palūkanomis dalies mažėjimo tendencija: „1996 m. tokios paskolos sudarė daugiau nei 90 proc. paskolų srauto, o 2022 m. jau siekia tik apie 33 proc.“
Jei bankai siūlo abu variantus, kodėl dauguma renkasi tik vieną?
„Luminor“ banko Būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė užtikrina, kad bankas nepropaguoja nei vienos palūkanų rūšies, o informuoja apie abi galimybes.
Ž. Rakauskaitė pažymi, kad sprendimas dėl fiksuotų ar kintamų palūkanų yra kliento pasirinkimas, bankas tik pateikia informaciją apie sąlygas (paprastai konsultacijos metu pateikia preliminarius skaičiavimus abiem variantais).
Ji neslepia, kad klientai dažniausiai renkasi kintamas palūkanas, nes nustatymo momentu jos būna mažesnės, be to, tokią paskolą anksčiau laiko, atvirkščiai nei su fiksuotomis palūkanomis, galima grąžinti bet kuriuo metu ir be priešlaikinio grąžinimo mokesčio.
Pašnekovė nurodė, kad šiuo atveju, kalbant apie kintamųjų ir fiksuotų palūkanų pasiskirstymą, nemato, ką reikėtų keisti.
Paklausus, kodėl net 96 proc. būsto paskolų yra su kintamosiomis palūkanomis, „Swedbank“ ekonomistė atsako, kad dėl itin žemų palūkanų normų pastarąjį dešimtmetį, todėl gyventojams buvo naudingiau imti paskolas su kintamomis palūkanomis.
„Bet jeigu atsitiktų taip, kad ECB politika taptų nepastovi, o bazinių palūkanų dydis smarkiai keistųsi, gyventojai galėtų jaustis ramiau turėdami fiksuotas palūkanas. Visgi, kol kas nėra tikimąsi, kad ECB ir toliau tokiais pat tempais kels bazines palūkanų normas. Kol kas prognozuojama, kad ECB bazinių palūkanų kilimas kitais metais sustos“, – priduria G. Ilekytė.
Ji nurodo, kad paskolos su kintamosiomis palūkanomis šiuo metu gyventojams visgi yra naudingesnės.
Vis tik bankai fiksuotų palūkanų siūlyti privengia
LB atstovė svarsto, kad vartotojų sprendimą rinktis būsto paskolą su kintamomis palūkanų normomis, tikėtina, lemia tai, kad fiksuotos palūkanų normos Lietuvoje vidutiniškai yra aukštesnės nei kintamos, nes davėjai prisiima visą jų kitimo riziką. Be to, būna didesni sutarties keitimo mokesčiai.
M. Stankuvienė pamini, kad LB neseniai atliko pagrindinių būsto paskolų davėjų apklausą, kurios atsakymai parodė, kad mažas klientų susidomėjimas yra pagrindinė priežastis, kodėl paskolos su fiksuotomis palūkanų normomis Lietuvoje yra išduodamos retai.
Ji nurodo, kad su vartotojų apsauga susijusiame reguliavime šiuo metu numatyta, jog priešlaikinio kredito grąžinimo atveju kompensacija kredito davėjui dėl sutarties pokyčių negali būti didesnė kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos kredito sumos:
„Dalis kredito davėjų visai neteikia paskolų fiksuotomis palūkanų normomis, nes dėl mažos tokių paskolų paklausos – fiksuoti kaštai, kurie yra reikalingi tokiam produktui parengti, neatsipirktų. Be to, ES didieji bankai turi galimybę palankiau apsidrausti nuo palūkanų normų pokyčių rizikos dėl didesnių tokių sandorių masto.
Paskolų gavėjams reikėtų įsivertinti, kuris sprendimas naudingesnis ilguoju laikotarpiu: paskola su kintama palūkanų norma ir dėl to svyruojančiomis paskolų įmokomis ar įsipareigojimas mokėti kas mėnesį šiek tiek didesnes, bet fiksuotas palūkanas.
Dauguma kredito davėjų, kurie sudaro galimybes būsto paskolą imti su fiksuotomis palūkanų normomis, nurodo, kad aktyviai tokios paslaugos klientams nesiūlo ir iš esmės tokią paslaugą teikia klientams, kurie patys yra suinteresuoti palūkanų normą fiksuoti ir mato tame pridėtinę vertę.“
Paskola su fiksuotomis palūkanoms – tik 10-čiai metų?
O „Luminor“ banko atstovė patikslina, kad nuo 2017 m. liepos mėn. fiksuotomis palūkanomis galima vadinti tik tokias palūkanas, kurios nustatomos visam paskolos laikotarpiui. Todėl kartais nutinka taip, kad klientai neteisingai supranta fiksuotų palūkanų sąvoką.
Tą pažymi ir SEB banko atstovė. Ji pamini, kad, sudarydami kredito sutartį, SEB banko klientai gali pasirinkti palūkanų rūšį – kintamąsias arba fiksuotąsias.
Tačiau fiksuotoji palūkanų norma SEB banke gali būti nustatoma, jei suteikiamo kredito laikotarpis bus ne ilgesnis kaip 10 metų.
Verta pažymėti, kad, pagal galiojančius teisinius reikalavimus, fiksuotosiomis palūkanomis Lietuvoje gali būti vadinamos tik tos palūkanos, kurios nekinta visą kredito laikotarpį. O paprastai būsto paskolos būna suteikiamos ilgesniam laikotarpiui, dažniausiai – 20–30 metų.
Todėl, anot E. Dovbyšienės, būsto paskolų srityje fiksuotosios palūkanos būsto paskoloms yra retas reiškinys. Nes tokiu atveju paskolą reikia grąžinti ne ilgiau kaip per 10 metų.
„O kintamosios palūkanos SEB banke gali būti dvejopos – kintančios kas 3, 6, 12 mėn. arba nustatomos ilgesniam pradiniam laikotarpiui. Tačiau jam pasibaigus palūkanos kis dažnesniu periodiškumu, visu kredito laikotarpiu.
Pastaruoju atveju palūkanas sudaro individualiai su klientu sudarytoje kredito sutartyje nustatyta palūkanų norma, galiojanti kliento pasirinktą 2, 3, 5 arba 10 metų pradinį laikotarpį, o jam pasibaigus kintamoji palūkanų dalis kis kliento pasirinktu 3, 6 arba 12 mėn. periodiškumu“, – dėsto SEB atstovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl didesnės palūkanų kitimo ateityje rizikos fiksuotosios palūkanos dažnai būna didesnės nei kintamosios, ypač pastaruoju metu, palūkanų kreivei kylant į viršų.
Pašnekovė įvardija, kad palūkanų norma nustatoma atsižvelgiant į situaciją paskolų rinkoje, kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į tai, kiek ir kokių paslaugų klientui teikia SEB bankas.
