Nors gyvename gana ramioje šalyje, dauguma Lietuvos piliečių teigia biją teroristų išpuolių ir karinių konfliktų. Galimi teroristų veiksmai kelia nerimą 56 proc. apklaustų lietuvių, 61 proc. sako besibaiminą karinių konfliktų. Tai parodė vienos didžiausių Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Šis tyrimas buvo skirtas sužinoti ES piliečių nuomonę civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos klausimais.
Labiausiai lietuviai baiminasi žmogaus veiklos sukeltų nelaimių, pavyzdžiui, naftos išsiliejimų, branduolinių nelaimingų atsitikimų – tai kelia nerimą 84 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų. Tuo metu stichinių nelaimių – potvynių ir žemės drebėjimų – baiminasi 69 proc. apklaustųjų Lietuvoje.
Didžioji dalis, arba 90 proc. Lietuvos gyventojų, sutinka, kad Europos Sąjunga turi padėti bet kuriai ne jos teritorijoje esančiai valstybei, kurią ištinka didelė stichinė ir žmogaus sukelta nelaimė, į nukentėjusias teritorijas siųsdama ekspertus ir reikalingą įrangą. Taip pat 86 proc. lietuvių mano, kad, įveikiant nelaimes, ES koordinuojami veiksmai yra efektyvesni negu atskirų šalių priemonės.
Devyni iš dešimties lietuvių palaiko poziciją, kad tai, jog ES finansuoja humanitarinės pagalbos veiklas, yra svarbu. Palyginti su 2010 m. atliktu tokiu pačiu tyrimu, taip manančiųjų Lietuvoje padaugėjo net 22 proc.
Įdomu tai, kad pozityviam požiūriui į humanitarinę pagalbą neigiamos įtakos tarp šalies gyventojų neturėjo ekonominis sunkmetis. Net 39 proc. lietuvių visiškai palaiko tai, kad, nepaisant patirtos ekonominės krizės ir didelio spaudimo viešiesiems finansams, ES ir toliau finansuoja humanitarinę pagalbą. Tarp visų ES piliečių taip manančiųjų dalis yra šiek tiek mažesnė ir sudaro 36 proc.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse televizija ir internetas yra pagrindiniai šaltiniai, kuriuose gyventojai ieškotų informacijos apie ES humanitarinę pagalbą ir civilinės saugos politiką. Įdomu, kad ieškant papildomų žinių mūsų šalyje didelį vaidmenį atlieka interneto socialiniai tinklai: penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų informacijos apie ES humanitarinę pagalbą ieškotų būtent juose. Pagal šį rodiklį kartu su Slovakija pirmaujame Europoje, tuo tarpu atitinkamas bendras ES vidurkis siekia 11 proc.
