Saturno palydovo Titano atmosferą tiriantys mokslininkai išsiaiškino, jog joje egzistuoja sąlygos sudėtingoms molekulėms susidaryti. Į šių molekulių tarpą patenka ir amino rūgštys bei nukleotidų bazės, kurios dažnai vadinamos baziniais gyvybės atsiradimo komponentais.
Arizonos universiteto (JAV) mokslininkai pirmieji pademonstravo, jog tokias molekules galima sukurti be vandens. Tai leidžia daryti prielaidą, jog Titano atmosferoje gali „sklandyti“ dideli gyvybės susiformavimą lemiančių medžiagų kiekiai. Šis atradimas gali pakeisti netgi kai kurias nuostatas apie gyvybės atsiradimą pačioje Žemėje.
Tyrinėtojai Titano atmosferą imitavo specialioje kameroje. Suformavus reikiamą dujų mišinį, jis buvo „apšaudytas“ Saulės energijos poveikį imituojančiais mikrobangų spinduliais. Toks sužadinimas inicijavo chemines reakcijas, kurių metu susidarė įvairūs aerozoliai. Jiems nusėdus į kameros dugną, mokslininkai paėmė šių medžiagų mėginius tolesniems tyrimams. Tai, ką jie atrado, švelniai tariant, buvo kiek netikėta: aerozolių mišinyje buvo rastos visos nukleotidinės bazės, kurios yra randamos ir Žemėje ir sudaro visos gyvybės genetinio kodo pagrindą. Be to, ten buvo rasta daugiau kaip pusė amino rūgščių (iš 22 variantų), iš kurių susidaro gyvųjų organizmų baltymai.
Žinoma, tai dar neįrodo, jog Titane egzistuoja gyvybė, kadangi bandymas buvo atliktas specialioje kameroje, o rezultatai nepatvirtinti tikrosios Saturno palydovo atmosferos tyrimų rezultatais. Nepaisant to, išvados yra pakankamai intriguojančios. „Mūsų rezultatai rodo, jog labai sudėtingos molekulės gali susidaryti išoriniuose atmosferos sluoksniuose“, – sako Arizonos universiteto „Lunar and Planetary Lab“ laboratorijos mokslininkė Sarah Hörst, kuri tyrimui vadovavo kartu su planetų mokslo profesoriumi Rogeriu Yelle.
Titanas yra viena iš daugiausiai vilčių atrasti gyvybę keliančių vietų visoje Saulės sistemoje. Jo paviršiuje yra atrasti didžiuliai metano ežerai, be to, mokslininkai visai neseniai išsiaiškino, jog palydovo paviršiuje vandenilis yra eikvojamas daug sparčiau, nei įprasta, todėl tai yra požymis, jog šią medžiagą sunaudoja kažkokia plačiu mastu vykstanti cheminė reakcija.
Kol kas patikimiausi duomenys apie Titano atmosferos ir paviršiaus charakteristikas yra gauta iš kosminio zondo „Cassini“, kuris seriją atmosferos matavimų atliko po kelių pakartotinių skrydžių pro Titaną pradedant 2004 metais. Tačiau „Cassini“ nesukurtas skrieti žemesne kaip 900 km orbita virš palydovo paviršiaus, tad toks matavimų nuotolis neabejotinai lemia tam tikrą paklaidą.
Norėdami tiksliai išsiaiškinti Titano atmosferos galimybes, mokslininkai turėtų gauti jos mėginį ir, esant tokioms pačioms imitavimo sąlygoms, paveikti jas Saulės energiją imituojančiais spinduliais. Kol kas tai atlikta mišinį sudarius dirbtiniu būdu. Švitinimas sukėlė azoto, metano ir anglies monoksido tarpusavio reakcijas, kurių metu susidarė aerozolio būsenos medžiagos. Jų tarpe ir buvo rasta minėtųjų bazinių gyvybės komponentų.
Hipotetinė galimybė Titane rasti mažas atmosferoje plūduriuojančias gyvybės formas yra įdomi, tačiau tyrimas taip pat sukėlė kai kurių intriguojančių minčių apie gyvybės Žemėje genezę. Titano atmosfera cheminiu požiūriu gali būti panaši į ankstyvosios Žemės atmosferą, o tai leidžia manyti, jog gyvybės „statybiniai blokai“ atsirado ne iš skystos pirmapradžio skysčio „sriubos“, o susiformavo aukštai atmosferoje ir tik vėliau nusileido žemyn. Hörst teigimu, įdomiausias tyrimo aspektas yra tai, jog jiems pavyko įrodyti, jog atmosferoje gali susiformuoti patys įvairiausi dariniai. Tai ateityje gali lemti naujas astrobiologijos mokslo teorijas. „Kas žino, kokių cheminių reakcijų gali pasitaikyti už mūsų Saulės sistemos esančiose planetose“, – retoriškai klausia mokslininkė.
