Pastaraisiais metais transporto sektorius auga link ant mielių. Jei 2020 m. leidinio „Darbo rinka Lietuvoje“ duomenimis, 2020 m. transporto sektoriuje pilnu etatu dirbo 123 tūkstančiai darbuotojų, tuo tarpu 2022 m. šis skaičius siekė beveik 134 tūkst. darbuotojų. Pastebėtina, jog pastaraisiais metais stipriai augo ir šio sektoriaus įmonių pajamos. 2021 m. registrų centro atlikta analizė parodė, jog lyginant su 2020 m., savo apyvartą padidino net 71 proc. įmonių, o bendras pelningumas didėjo beveik penktadaliu (nuo 10 mlrd. eurų iki 11,9 mlrd. eurų).
Nepaisant šių aplinkybių, transporto sektoriuje eilę metų susiduriama su tomis pačiomis problemomis. Vieša paslaptis, jog transporto sektoriuje daugiausiai dirba imigrantai – jie sudaro apie 70 proc. visų darbuotojų. Daugelis jų atvyko iš Centrinės Azijos valstybių – Tadžikistano, Kazachstano, Uzbekijos. Praėjusiais metais buvo įsivežta apie 32 tūkstančius imigrantų, šiemet jų skaičius gali siekti ir iki 50 tūkst. Lietuvos profesinių sąjungų aljanso (LPSA) vadovo Audriaus Cuzanausko teigimu, daugelis imigrantų iš Centrinės Azijos šalių susimoka už galimybę dirbti Lietuvoje, sudarydami fiktyvias sutartis. Šių sutarčių paprastai išvengia imigrantai iš Baltarusijos ir Ukrainos.
„Su Centrinės Azijos darbuotojais yra taip – jie susimoka nuo 2,5 iki 6 tūkstančių dolerių Lietuvoje. Žinoma, tai yra visiškai nelegalu. Atvykę su tokiu „kreditu“, jie nebegalvoja apie jokias darbo teises. Jiems reikia susigrąžinti kreditą, išsiųsti pinigų savo šeimoms. Kiek kitaip yra dėl baltarusių ir ukrainiečių – jie už galimybę dirbti nemoka“, – sakė profesinių sąjungų aljanso vadovas.
Vis dėlto, dalis imigrantų, sudarę tokias sutartis, būna apgaunami ir lieka be darbo vietos. Dažnai jie pereina į nelegalaus darbo rinką.
„Jeigu darbuotojas neišlaiko bandomųjų važiavimų ir kitų testų, nesvarbu, kad įmonės yra pasižadėjusios priimti jį į darbą, vis tiek to nepadarys. Jeigu įmonė nepriima atvykusio imigranto į darbą, būna sukuriama papildoma nelegalaus darbo banga. Įmonės ne visada informuoja migracijos departamentą, apie į darbą nepriimamus darbuotojus, neuždaro darbo vizų. Darbuotojas, stengdamasis išgyventi, renkasi dirbti nelegaliai. Įmonės mielai priima darbuotojus dirbti nelegaliai. Įmonės žino – jeigu vairuotojas bus patikrintas, jam gresia deportacija. Tada darbdaviams nereikia su jais atsiskaityti“, – pasakojo profesinių sąjungų aljanso vadovas.
Kai kuriais atvejais, vilkikus tikrina Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Keli tokie patikrinimai buvo atlikti skirtinguose kontrolės postuose – pavyzdžiui 2022 m. balandžio 16 d. patikrinti 12 Lietuvos įmonių vairuotojai, iš jų – tik 2 buvo įdarbinti nepažeidžiant įstatymų. 2022 m. gruodžio 10 d. buvo atliktas didesnis patikrinimas apėmė kelis pasienio kontrolės punktus – Šalčininkų, Medininkų ir Lavoriškių. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog iš 85 patikrintų vairuotojų, 76 buvo trečiųjų šalių piliečiai, nustatyta 13 nelegalaus darbo atvejų.
Dienpinigių mokėjimas – neišsemiama sukčiavimo schema
Viena iš didžiausių transporto sektoriuje vyraujančių problemų – dienpinigių mokėjimas. Tolimųjų reisų vairuotojai tik nedidelę dalį atlyginimo uždirba iš sutartyje įvardytos algos – kuri dažnai nebūna didesnė nei nustatytas šalies minimalus atlyginimas. Didžiąją dalį atlyginimo vairuotojai gauna per dienpinigių mokėjimą – ši suma dažniausiai išmokama grynais. Iškyla keletas problemų – pirmiausia, valstybei nesumokami mokesčiai.
„Didesnės įmonės pereina prie mokėjimo į darbuotojo banko sąskaita, tačiau kartais vis tiek naudoja senesnius, 2020 metų kasų orderius, kuomet bando įtikinti, kad darbuotojas yra įsiskolinęs. O mažesnėse įmonėse yra gausybė atvejų, kuomet darbdavys pasako darbuotojui – mes tau permokėjome, nueik į bankomatą, išgrynink pinigus ir atnešk atgal, buvo buhalterijos klaida. Buvo parašytas ne vienas raštiškas pareiškimas, kai darbuotojai gražina įmonėms po 2 ar 3 tūkstančius eurų grynais“, – teigė profesinių sąjungų aljanso vadovas.
Kita problema – dienpinigius mokant grynaisiais, darbuotojus lengva apgaudinėti. Neretai darbuotojams išmokamos arba gerokai mažesnės sumos, nei nurodytos algalapiuose, arba vykdomi neteisėti dienpinigių sumažinimai. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos interneto puslapyje nurodytą informaciją, vežėjų įmonės turi teisę mažinti dienpinigius pagal darbo sutartyje įtvirtintus „objektyvius kriterijus“. Audriaus Cuzanausko teigimu, šie kriterijai dažnai yra nepagrįsti.
„Įmonės gali savo pačių dokumentuose nurodyti, kad jeigu darbuotojo vilkike yra „ergonominė lova“ arba jis gali naudotis tualetu vilkike, jam galima 50 proc. mažinti dienpinigius. Tie kriterijai gali priklausyti nuo to, kokį krovinį darbuotojas veža, kaip ilgai vairuoja, kiek kilometrų yra nuvažiavęs, visa tai neva įtakoja dienpinigių sumas“, – sakė jis.
Taip pat vežėjų sektoriuje įprasta darbuotojams itin ilgam laikui išeiti neapmokamų atostogų, taip netenkant stažo kaupimo ir visų socialinių garantijų. LPSA vadovo teigimu, darbuotojai renkasi tai daryti tik dėl to, kad neturi kito pasirinkimo.
„Darbuotojai išvyksta neapmokamų atostogų, kartais ir po 4-6 mėnesius. Įmonės pasilieka sau užstatą, o vėliau perveda kaip jų atlyginimo dalį. Jie sako – mes tau 500 eurų pervesim kai grįši į įmonę, po neapmokamų atostogų. Tą sumą jie grąžina tikrai ne visuomet“, – situaciją komentavo LPSA vadovas.
Net jeigu prašymai išeiti neapmokamų atostogų pateikiami darbuotojams suprantama kalba (dažnai taip nėra), jie gali išeiti atostogų dėl šeimyninių ar kitų priežasčių. Darbuotojai dažnai neturi pasirinkimo. Jiems yra sakoma – arba tu pasirašai, arba eini lauk“, – teigė LPSA vadovas.
Skundai dėl mobingo ir sugadintos sveikatos – beveik kasdienybė
Profesinių sąjungų atstovo teigimu, šiuo metu profsąjunga nagrinėja 17 bylų, susijusių su negrįžtamais sužalojimais sveikatai. Vienu atveju, darbuotojas po nelaimingo atsitikimo liko aklas, tačiau įmonė vis tiek nenorėjo mokėti kompensacijos.
„Darbdavys liepė eiti tvarkyti automobilį, atsikabino kažkokia detalė. Detalė trenkėsi į darbuotojo veidą, žmogus apako. Darbuotojui tuomet sakė – išgerk vaistų, pagulėk ant kušetės, o po to žiūrėsim kaip bus. Ir taip viskas buvo palikta, kol įmonės savininko sūnus nenuvyko pažiūrėti į vietą ir nepamatė, kaip viskas yra blogai. Tada iškvietė greitąją, bet kas iš to. Žmogus buvo išmestas iš darbo, dabar sėdi namuose ir turi neįgalumą. Nieko darbuotojui nebuvo išmokėta“, – pasakojo LPSA vadovas.
Kalbant apie mobingo atvejus, pasak A. Cuzanausko, dažniausiai įmonės spaudimą darbuotojams daro vadinamųjų „taikos susitarimų“ metu – tai situacija, kuomet darbuotojams siūloma problemą spręsti įmonės viduje. Šių susitarimų metu darbuotojai neretai būna šantažuojami – jie arba turi sutikti su siūlomomis sąlygomis, arba atleidžiami.
„Vyksta tūkstančiai taikos susitarimų įmonių viduje – kalbame apie sumas, kurios siekia nuo kelių šimtų, iki kelių tūkstančių eurų. Yra duodamos trys paros nuspręsti, ar susitarimas tinka. Jeigu netinka, darbuotojas būna atleidžiamas iš darbo. Tai yra viena iš naudojamų šantažo formų“, – pabrėžė A. Cuzanauskas.
Institucijos apie problemas žino
Apie vežėjų problemas žino anksčiau minėtos institucijos – tiek Valstybinė darbo inspekcija, tiek darbo ginčų komisija. Vis dėlto, praėjusiais metais darbo ginčų komisija nustatė 12 tūkst. darbo teisės pažeidimų ir tik 151 (1,25 proc.) iš jų buvo perduoti tirti darbo inspekcijai. Pasak LSPA vadovo, šiuo metu sektoriuje trūksta tinkamos kontrolės.
„Darbo ginčų komisija puikiai žino visas tas problemas, trūksta veiksmų. Gaunasi, jog valstybė yra šio išnaudojimo sąjungininkė. Darbo inspekcija neturi nei pakankamai pajėgumų, nei kompetencijos tikrinti darbo teisių pažeidimo atvejus. Antra problema – mažos įmonėms skiriamos baudos. Trečia problema – pati darbo ginčų komisija. Kuri gauna visus įrodymus ir nieko papildomai daryti neturi – įrodymus susiunčia įmonių darbuotojai. Bet atvejų dažnai neanalizuoja“, – teigė profesinių sąjungų aljanso vadovas.
Vis dėlto, kai kada darbuotojams pavyksta prisiteisti kompensacijas. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga savo „Facebook“ paskyroje rugsėjo 12 d. rašė apie atvejį, kuomet darbuotojui iš įmonės „Hegelmann transporte“ pavyko prisiteisti virš 10 tūkstančių eurų neišmokėtų dienpinigių. Įraše rašoma, jog darbuotojas gaudavo kur kas mažesnius dienpinigius negu buvo rašoma įmonės algalapiuose. Be to, įmonė mažindavo dienpinigius už vilkiko stovėjimą aikštelėse ir uosto mokesčius.
Portalas TV3.lt bandė susisiekti su įmone „Hegelmann transporte“ ir daugiau išsiaiškinti tiek apie šį atvejį, tiek apie kitas sektoriuje įprastas problemas, tačiau iš įmonės atsakymo nesulaukė.
