Vladimiras Putinas, praėjusią savaitę viešėjęs Italijoje, pareiškė, kad „tik nesveikas žmogus, ir tai tik sapne, gali įsivaizduoti, kad Rusija staiga pultų NATO“. „Tai ką turėtų galvoti sveikas žmogus apie netikėtai prasidėjusius karinius mokymus, patruliavimą ir oro erdvių pažeidimus, kurie, įsakyti V. Putino, vyksta nuo pat įsiveržimo į Ukrainą?“ – klausiama redakciniame „The Washington Post“ straipsnyje.
Visa tai galima būtų ignoruoti kaip V. Putino žaidimus ir blefą. Tačiau turint omenyje, kad Rusijos lyderis jau įvykdė du karinius įsiveržimus pro Europos sienas, visiškai logiška atrodo, kad NATO bus pasiruošusi veržimosi į Baltijos šalis ar netgi į buvusios Varšuvos sutarties valstybes, tokias kaip Lenkija, galimybei, teigiama straipsnyje.
„The Washington Post“ teigimu, NATO planai dislokuoti karinę techniką Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir, galbūt, Vengrijoje, yra gera idėja: NATO galės sutaupyti lėšų, atsigabenus karinę ginkluotę arčiau mokomųjų pozicijų, „nutikus krizei, techniką būtų galima greitai panaudoti“, o „netgi labiausiai kenčiantys nuo paranojos Kremliaus analitikai negali rimtai vertinti 5 tūkst. karių karinio potencialo, kaip puolimo grėsmės“. Tačiau ši iniciatyva gali priversti V. Putiną pagalvoti dukart prieš siunčiant specialiąsias ar kitas okupacines pajėgas per NATO sieną, kai jis tai jau padarė Ukrainoje.
JAV pajėgų stiprinimas Baltijos regione suteiks nedaug naudos, „jeigu tik JAV neturi realių kovos su Rusija planų“, mano „The Boston Globe“. Reikės stiprinti infrastruktūrą, o tai automatiškai reikš, kad JAV turės statyti karines bazes netoli Rusijos sienos.
Redakciniame „The Boston Globe“ straipsnyje pripažįstama, kad Rusija akivaizdžiai pažeidė NATO ir Rusijos 1997-ųjų susitarimą, tačiau baiminamasi, kad „neįmanoma nusakyti, kaip jis sureaguos, kai Vladimiras Putinas išvys, jog paranoidinis košmaras virsta realybe“.
JAV karinė vadovybė sudarė kontraktą su organizacija CEPA, kuri pasisako už labiau agresyvią politiką tiek Ukrainoje, tiek ir Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, praneša „The USA Today“. CEPA vadovas A. Wessas Mitchellas, kartu su kitais organizacijos atstovais siūlo gynybines sienas stumti arčiau Rusijos – Rytų Europoje ir Baltijos šalyse, o taip pat atsisakyti „strateginės kantrybės taktikos“.
Šių metų kovą. A. Mitchellas rašė: „Pasibaigus Šaltajam karui Vakarai, galimai, tikėjosi, kad Rusija galų gale virs didesne Lenkijos versija – šalimi su liberaliomis institucijomis ir demilitarizuota išorės politika. Tačiau vietoje to mes gavome šiuolaikinę Kartaginą – uždarą baudžiamojo pobūdžio valstybę, nusiteikusią vystyti išorinę keršto politiką, siekiant nuversti sistemą, kurią ji kaltina dėl buvusios galios netekties“.
Tuo metu Didžiosios Britanijos gynybos ministras Michaelas Fallonas skelbia, kad NATO, atsakydama į Rusijos ginklavimąsi, taip pat didina lėšų, skirtų kariuomenei, skaičių. Pasak jo, kariniai mokymai, kurie praėjusią savaitę vyko Lenkijoje, siunčia Maskvai aiškų signalą, kad aljanso „ginklų barškinimais“ neišgąsdinsi.
