J. Bardauskas, J. Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Seimą lapkritį turėtų pasiekti įstatymo pataisos, kuriomis bus siūloma savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Jei parlamentarai tam pritartų, tiesioginiai rinkimai vyktų jau 2015 m.
Ši diskusija vyksta jau gerą dešimtmetį. Seimui teiktos net Konstitucijos pataisos, leidžiančios tokius rinkimus įteisinti, tačiau parlamente jos palaikymo nesulaukė ir buvo atmestos net du kartus, nes nebuvo sutarta dėl modelių.
Vieni siūlo, kad meras nebūtų tarybos narys, nedalyvautų priimant sprendimus, o tik juos vykdytų, kiti savivaldybės galvą mato kaip tarybos narį, kuriam priklausytų ir dalis kompetencijų, pavyzdžiui, detaliųjų planų tvirtinimas, vadovų skyrimas ar atleidimas.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Milda Petrauskienė sako, kad antrasis variantas nebūtų toks, kurio bijomasi: „Tačiau meras turėtų daugiau galių ir galbūt savo autoritetu, charizma, idėjomis sugebėtų pritraukti tarybą į savo pusę.“
Tiesioginio mero rinkimams pritaria ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Socialdemokratų lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius. Būtent jo partija matydama, kad Seime nepavyks surinkti reikiamo kiekio balsų, jog būtų priimtos Konstitucijos pataisos, planuoja rinkimus įteisinti tik įstatymu.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas sako, kad savivaldybių politikai pakeitimams iš esmės neprieštarauja. Tačiau sako, kad naujovių reikia kuo mažiau – tiesiog patobulinti dabar esamą tvarką.
„Nereikia revoliucinių perversmų. Kai meras būtų renkamas tiesiogiai, vadovautų tarybai ir galėtų pats formuoti vykdomąją valdžią. Tada ateitų su komanda, už kurią neštų atsakomybę ir greitai bei operatyviai priimtų sprendimus“, – teigia R. Malinauskas.
Kauno meras Andrius Kupčinskas mano, kad reforma būtina, tačiau kartu reikia numatyti, kaip savivaldybės vadovui suteikti daugiau galių, nes kitaip jis negalėtų nuveikti jokių darbų.
„Jeigu dabar rinksime merus be didesnių įgaliojimų, iš visuomenės galime sulaukti dar didesnio nusivylimo, nes išrinksime merą, kuris negalės tiesiogiai spręsti kasdieninės savivaldos problemų, nes realiai visus klausimus tvarkys arba administracijos direktorius, arba miesto taryba“, – teigia A. Kupčinskas.
Apklausos rodo, kad tiesioginiams rinkimams pritartų apie du trečdalius Lietuvos žmonių. Todėl tikimasi, kad leidus rinkti merą tiesiogiai, padidėtų balsuojančiųjų aktyvumas. Pavyzdžiui, Austrijoje į savivaldos rinkimus ateina apie 80 proc. rinkėjų, kai mūsų šalyje per 2011-ųjų savivaldybių rinkimus sudalyvavusių buvo beveik dvigubai mažiau.
