Seimo nariai nenusiteikę įteisinti tiesioginių merų rinkimų, nors dar praėjusią vasarą balsavo už atitinkamas Konstitucijos pataisas. Dabar parlamentarai nesusitaria, kokius įgaliojimus turės tiesiogiai išrinktas meras.
Šią arba kita savaitę Seimo nariams bus siūloma apsispręsti, koks turėtų būti tiesiogiai išrinktas miesto ar rajono meras, rašo "Kauno diena". Alternatyvos kelios. Pagal vieną jų, meras vadovautų savivaldybės tarybai. Tarybos sprendimus vykdytų jos suformuotos atskiros institucijos, tarp jų - administracijos direktorius. Toks valdžios padalijimas egzistuoja ir dabar, nors meras nėra renkamas tiesiogiai. Jį iš savo narių išrenka tarybos nariai.
Kita alternatyva numato, kad meras taptų savivaldybės vykdomąja institucija, tai yra iš esmės atliktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas. Meras nebevadovautų tarybai, kuri turėtų savo pirmininką.
Yra dar viena alternatyva, tiesa, sukelianti daugiausia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, nes ji neužtikrina valdžios padalijimo. Pagal šią alternatyvą tiesiogiai išrinktas meras vadovautų ir visai tarybai bei būtų vykdomoji institucija. Vargu ar tokį modelį palaimintų Konstitucinis Teismas, todėl politikai greičiausiai rinksis vieną iš dviejų pirmųjų alternatyvų.
Seimo narė Violeta Boreikienė ketina pateikti kolegoms protokolinį nutarimą, kuriuo parlamentarai bandytų apsispręsti, už kokius tiesiogiai išrinktų merų įgaliojimus jie pasisako. "Priėmus tokį protokolinį nutarimą būtų aišku, kaip derėtų dirbti toliau, kokias įstatymo pataisas rengti, nes dabar tai nėra aišku", - dienraščiui sakė V.Boreikienė.
Praėjusią vasarą Seimas pirmą kartą jau balsavo už Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Už tai pasisakė net 100 Seimo narių iš 114 dalyvavusių balsavime. Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuomet, kai už jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Nors nuo pirmo balsavimo praėjo jau beveik pusmetis, nematyti, kad būtų nustatyta antro balsavimo data.
Kartu su pirmu balsavimu už Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų buvo priimtas protokolinis nutarimas, įpareigojantis specialią darbo grupę iki gruodžio 1 d. pateikti įstatymų, kurie įgyvendintų šią pataisą, projektus. Bet jie kol kas neparengti. "Problema ta, kad Seimo nariai nenoriai sako savo nuomonę, koks turėtų būti tiesiogiai išrinktas meras - irgi tiesiogiai renkamos tarybos pirmininkas su ribotais įgaliojimais ar atskira vykdomoji institucija su didesniais. Mano skaičiavimus, Seimo nuomonė šiuo klausimu pasidalijusi maždaug pusiau. Tai reiškia, kad antrasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos neįmanomas, nes bus sužlugdytas", - teigė V.Boreikienė.
Pirmuoju balsavimu patvirtintose Konstitucijos pataisose, be kita ko, sakoma, kad "sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus".
Tai reiškia, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų tik tarybos pirmininkas su labai ribotais įgaliojimais. Vykdomąja institucija išliktų savivaldybės tarybos paskirtas administracijos direktorius.
"Pirmą kartą balsuodami dalis Seimo narių nepastebėjo arba nesuprato šios nuostatos reikšmės, nors jie pasisako prieš merą-tarybos pirmininką, norėdami mero su atskiros nuo tarybos vykdomosios institucijos įgaliojimais. Todėl ir kilo ginčas, ar galima antrą kartą balsuoti už tą pačią Konstitucijos pataisą, ar pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokios parlamentarų nuotaikos šiuo klausimu", - teigė V.Boreikienė.
Tačiau didelis nuomonių skirtumas stabdo tiesioginių merų rinkimų, kurie galėtų įvykti 2011 m. pradžioje, įteisinimą. Valdančioji Socialdemokratų partija norėtų kuo mažiau keisti dabar nusistovėjusią savivaldos įgaliojimų sistemą, todėl pasisako už jau kartą balsuotas Konstitucijos pataisas. Kita vertus, baiminamasi, kad rinkėjai tiesiogiai išrinks merą, kuris nebus taip pat tiesiogiai išrinktoje savivaldybės taryboje susiformavusios daugumos atstovas. Tai gali kelti konfliktus tarp tarybos ir mero. Opozicinė Tėvynės sąjunga apskritai labai skeptiškai vertina tiesioginius merų rinkimus, baimindamasi, kad į šias pareigas nebūtų išrinktas populistas. Partija "Tvarka ir teisingumas" norėtų stipraus tiesiogiai išrinkto mero su vykdomosios valdžios įgaliojimais. Tą patį galvoja ir valdančioji Liberalų ir centro sąjunga. Kitos Seime atstovaujamos partijos vengia diskusijų šiuo klausimu, todėl jų bendros nuomonės nėra.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas mano, kad nėra reikalo priiminėti protokolinius nutarimus, nes jie nepakeis situacijos, tuo labiau kad tokie nutarimai neturi didelės teisinės galios. "Tokiam nutarimui nereikia didelės balsų daugumos, kokios reikia Konstitucijos pataisai, todėl tai iš esmės neišspręs problemos", - įsitikinęs V.Bukauskas.
Jo nuomone, turėtų būti antrą kartą balsuojama dėl tos pačios Konstitucijos pataisos ir paskui ieškoma, kaip įstatymais nustatyti konkretų tiesiogiai renkamų mero ir tarybos įgaliojimų santykį.
Kita vertus, V.Bukauskas neatmeta, kad nesutarimai įgaliojimų padalijimo klausimu užsitęs, todėl tik kitas parlamentarų korpusas galės apsispręsti, ar 2011 m. merai bus renkami tiesiogiai. "Nuomonių skirtumas išties nemenkas, jis gali neleisti užbaigti Konstitucijos pataisos priėmimo procedūros", - dienraščiui sakė V.Bukauskas.
"Galbūt tik kitų metų rudenį išrinktas naujas Seimas galės tuo klausimu padėti tašką, nors ir tai gana abejotina turint galvoje didelius prieštaravimus tarp skirtingų partijų ir apskritai politinio sutarimo, reikalingo Konstitucijai pakeisti, nebuvimą", - pridūrė jis.
