Leidinio duomenimis, vidutinio nuotolio raketa „Chwason-12“ nukrito ant Tokčhono miesto, kuriame gyvena apie 240 tūkst. gyventojų. Maža to, buvo „padaryta ženklių nuostolių“ pramonės ir žemės ūkio pastatams. Leidinio šaltinis pažymi, kad raketa ore išbuvo apie minutę ir įveikė ne daugiau nei 70 kilometrų, o sprogimas galėjo būti pakankamai galingas dėl didelio kiekio neišnaudoto kuro. Žurnalistai abejoja, ar galėjo būti daug aukų, nes raketa tariamai nukrito pramoninėje zonoje nedarbo metu.
Šiaurės korėjiečiai, savaime suprantama, apie galimas nesėkmes nieko neskelbė, tačiau praėjusių metų pabaigoje buvo pasirodę gandų, kad Kim Jong Unas atleido savo balistinių raketų bandymų vadą dėl prarasto pasitikėjimo.
2016-ųjų vasarį KLDR atliko sėkmingą raketos-nešėjos bandymą, o JT Saugumo Taryba dėl to įvedė naują sankcijų paketą Pchenjanui. Šiuo dokumentu buvo uždraustas anglies, geležies rūdos, titano, aukso ir kitų brangiųjų metalų eksportas. Maža to, buvo įvesto bankų sektoriaus sankcijos, privalomi krovinių tikrinimai ir asmeninės sankcijos asmenims, susijusiems su branduoline ir balistine programomis.
Po to Šiaurės Korėja atliko visą eilę branduolinių ir raketų bandymų, o tai gerokai paaštrino situaciją Korėjos pusiasalyje. KLDR vadas Kim Jong Unas pareiškė esąs pasirengęs smogti JAV, o ir Baltųjų Rūmų vadovas Donaldas Trumpas neatmetė galimo karinės operacijos pasirinkimo, nors ir pageidavo naudotis diplomatinėmis priemonėmis.
2017-ųjų gruodžio 22-ąją JT Saugumo Taryba vienbalsiais priėmė naujų sankcijų Šiaurės Korėjai rezoliuciją, kurios tapo atsaku eiliniam bandymui, atliktam lapkričio 29-ąją. Ekspertai tuomet paskaičiavo, kad išbandyta raketa „Chwason-15“ potencialiai galėtų pasiekti bet kurį JAV tašką.
Įvestose sankcijose buvo numatyta sumažinti naftos tiekimą Šiaurės Korėjai, paliekant vos 10 proc. buvusių apimčių. Maža to, rezoliucija siūlo įpareigoti visus Šiaurės Korėjos piliečius, dirbančius užsienyje, per artimiausius metus grįžti namo. Rezoliucijos projektas iš pradžių buvo numatyta griežtesnis – naftos importas į KLDR turėjo būti išvis uždraustas, o taip pat turėjo būti įšaldytos visos Šiaurės Korėjos lyderių ir Kim Jong Uno sąskaitos užsienyje. Tačiau galutinė dokumento versija buvo pakoreguota dalyvaujant Kinijai, kuri yra viena iš pagrindinių Šiaurės Korėjos užtarėjų.
