Asta VOLKOVAITĖ
Nors lygioms galimybėms skatinti ministerijos kuria aibes įvairių programų, už kurias mokama iš visų mūsų, t. y. mokesčių mokėtojų kišenės, karjeros siekiančioms moterims dėl savo darbo vietos tenka pakovoti. Dailiosios lyties atstovės jaučiasi diskriminuojamos ne tik darbdavių, bet ir kai kurių įstatymų. O tėvystės atostogų eina tik tie vyrai, kuriems finansiškai naudingiau nei moterims.
Blogesnė padėtis – dėl vaiko priežiūros atostogų
Šiaulių universitete ne vienos moters mokslinę veiklą pristabdė vaiko priežiūros atostogos. Viena jo darbuotojų savaitraščiui pasakojo, kad jos mokslinis įdirbis nebuvo vertinamas tiek laiko, kiek ji buvo vaiko priežiūros atostogose. „Ir tuo atveju, jei rektorius būtų sutikęs pratęsti atestaciją metus, vis tiek situacija nebūtų išsisprendusi. Kai grįžau iš vaiko priežiūros atostogų, mano sutartis jau buvo pasibaigusi. Neliko nieko kito, tik pasirašyti terminuotą darbo sutartį“, – teigia dėl vaikų priežiūros atostogų blogesnėje padėtyje atsidūrusi viena iš Šiaulių universiteto dėstytojų. Atostogų laikas jai buvo įskaičiuotas į penkerių metų mokslininko atestacijos vertinamąjį laiką. Dėstytoja turi ir daugiau toje pačioje aukštojoje mokykloje dirbančių likimo draugių.
„Pagimdžiau pametinukus (turiu du vaikučius), tad nuo išėjimo į pirmąsias nėštumo ir gimdymo atostogas iki sugrįžimo į darbą praėjo lygiai 3 metai ir 9 mėnesiai. Per tą laikotarpį pasibaigė mano dėstytojos kadencija ir grįžusi kitądien buvau atleista iš darbo“, – teigia dar viena universiteto darbuotoja. Jos žiniomis, tokia padėtis susiklosčiusi daugelyje universitetų.
„Anksčiau dėstytojų moterų kadencija būdavo nukeliama ar pratęsiama tokiam laikotarpiui, kokiam jos buvo išėjusios vaiko priežiūros atostogų. Vėliau kadencija buvo pratęsiama metams po grįžimo iš atostogų, o dabar, jei kadencija baigiasi vaiko priežiūros atostogų metu, ji pratęsiama tik iki tų atostogų pabaigos“, – mini moteris.
Dėl to, kad ne visi mokslo darbuotojai gali sėkmingai tęsti savo darbinę veiklą be pertraukų, Šiaulių universiteto rektoriai niekuo dėti – visose aukštosiose mokyklose galioja tokios pat doktorantūros nuostatos.
Įstatymai nenumato, kad penkerių metų atestacijos terminas gali būti trumpinamas ar kitaip keičiamas, atsižvelgiant į nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų trukmę.
Vyrų profesorių gerokai daugiau
Praėjusiais metais Lietuvos studentų sąjungos užsakymu tyrimą apie lyčių lygybę moksle atlikę ekspertai išsiaiškino, kad profesorių vyrų yra keturis kartus daugiau nei moterų profesorių, o habilitacijos mokslo laipsnį turinčių vyrų yra penkis kartus daugiau nei juos turinčių moterų. Pastebėta, kad pastaraisiais metais bendras vyrų ir moterų dėstytojų, dirbančių tiek pagrindinėse, tiek nepagrindinėse pareigose, skaičius beveik išsilygino, nors prieš dešimt metų vyrų buvo beveik trečdaliu daugiau.
Vyrai moteris yra nukonkuravę daugelyje postų. 2012 m. viduryje tarp Lietuvos universitetų rektorių nebuvo nė vienos moters, o valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų postuose nebuvo nė ketvirtadalio moterų. Net dviejose aukštųjų valstybinių mokyklų – ŠU ir LSU – tarybose nėra nė vienos moters.
Mokslinę veiklą stabdo įstatymai?
Mokslininkių stojusi ginti Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro direktorė, prof. dr. Virginija Šidlauskienė dėl mokslininkėms nepalankių doktorantūros nuostatų kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tiriant skundą paaiškėjo, kad kasmet auga disertacijas neapsigynusių moterų skaičius.
Minėta tarnyba pripažino, kad penkerių metų atestavimo laikotarpis gali būti mažiau palankus moterims nei vyrams, nes pagal statistikos duomenis moterys gerokai dažniau nei vyrai naudojasi vaiko priežiūros atostogomis. Naujausiais duomenimis, tik 6,96 proc. vyrų naudojosi atostogomis vaikui prižiūrėti iki vienerių ir dvejų metų.
„Pagal mūsų įstatymus vyrai gali pasiimti vaiko priežiūros atostogas, tik jie jomis labai mažai naudojasi, todėl čia slypi gilesnės, t. y. mentaliteto kaitos, šiuolaikiškesnio požiūrio formavimo priežastys“, – mano V. Šidlauskienė.
Vaiko priežiūros atostogų išėjusių mokslininkių padėtis turėtų pagerėti – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Žmogaus teisių komitetams siūlyta svarstyti klausimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, numatančios, kad mokslo darbuotojai atestuojami kas penkerius metus, keitimo taip, kad būtų įtvirtintos vienodos atestavimo sąlygos mokslo darbuotojams, nepaisant jų lyties.
Tėvystė „nebeveža“?
Lygias moterų ir vyrų galimybes ginanti tarnyba pripažįsta – moterys tebėra diskriminuojamos dėl veikiančių įstatymų ir kitų priežasčių.
„Pusę skundų gauname dėl darbo (iš sričių), o jei dėl diskriminavimo pagrindų, tai kasmet daugiausiai skundų gauname dėl lyties. Mes žinome tik tą siaurą situacijos dalį, kurią matome iš skundų. Dažnai įdarbinamos moterys klausinėjamos apie šeiminę padėtį, apie planus turėti vaikų, ar turi draugą ir t. t.“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambava.
Lygių moterų ir vyrų galimybių kontrolieriai mano, jog užtikrinant vienodas galimybes darbo rinkoje padėtų didesnis vyrų indėlis į vaiko priežiūrą ir buitį.
„Mūsų tarnyba prieš kelerius metus inicijavo projektą „Tėvystė veža“, kurio tikslas kaip tik buvo skatinti vyrus dalintis namų darbais. Šiuo projektu Lietuvoje buvo įteisinta Tėvo diena ir tėvystės atostogos. Tuokart turėjome europinių lėšų – dar nebuvo krizės. Reikėtų ir toliau tuo užsiimti, bet kur gauti pinigų?“ – apie tai, ką atėmė įstaigoms mažinamas finansavimas, prabilo V. Dambava.
Už lygias galimybes mokama iš visų mūsų kišenių
„Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa vykdoma visų ministerijų“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Moterų ir vyrų lygų galimybių skyriaus vedėja Vanda Juršėnienė.
Vyriausybiniu lygmeniu prižiūrėti, kaip įgyvendinamos lygios vyrų ir moterų galimybės, pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Tam, kad moterys ir vyrai, siekiantys karjeros, įsidarbindami turėtų lygias galimybes, netiesiogiai kainuoja visiems mokesčių mokėtojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau nebe pirmus metus šalyje įgyvendina moterų ir vyrų lygių galimybių programą. Vien šiai programai įgyvendinti šiųmetis lėšų poreikis – beveik ketvirtis milijono litų. Anot V. Juršėnienės, programoje numatyta skatinti moteris siekti aukščiausių mokslo laipsnių, rengti rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl mokslininkų moterų ir vyrų lygių galimybių įtvirtinimo ir kt.
Lygioms galimybėms skatinti sukurta ir daugiau programų. 2011-aisiais Vyriausybė patvirtino Nediskriminavimo skatinimo 2012-2014 m. tarpinstitucinį veiklos planą. Taip siekiama tolerancijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, informuoti visuomenę apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje ir neigiamą jos poveikį tam tikrų visuomenės grupių galimybėms lygiomis sąlygomis aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.
Skundų dėl diskriminacijos statistika
2012 m. Lietuvoje žmonės daugiausia skundėsi dėl lyties, socialinės padėties ir amžiaus diskriminacijos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėjo 203 diskriminacijos atvejus: buvo pateikti 189 skundai ir atlikta 14 tyrimų savo iniciatyva. 2011 m. nagrinėta 170 diskriminacijos atvejų: 157 skundai ir 13 tyrimų savo iniciatyva. 2012 m. daugiausia skundų gauta dėl lyties diskriminacijos – 63 (31,5 proc.). Dėl socialinės padėties gauta 30 skundų (15 proc.), dėl amžiaus – 26 skundai (13 proc.).
