Sparčiau nei tikėtasi smunkanti ekonomika ir nepasiteisinusios viltys padidinant mokesčius subalansuoti biudžetą verčia politikus ieškoti naujų taupymo ir biudžeto lopymo metodų. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prabilo apie progresinius mokesčius, o koalicijos partneriai siūlo platinti obligacijas.
Dalį algos obligacijomis?
Tautos prisikėlimo partija siūlo valstybės tarnautojams sumažintą atlyginimo dalį laikinai padengti skolos vertybiniais popieriais, už kuriuos galbūt būtų mokamos tam tikros palūkanos.
Tokį pasiūlymą trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių susitikime Vyriausybėje žurnalistams išdėstė Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas Laimontas Dinius.
Premjero Andriaus Kubiliaus nežavi ši koalicijos partnerių idėja. Trečiadienį spaudos konferencijoje jis dar kartą pakartojo, kad išlaidas mažinti turėtų visi solidariai.
„Mes to nesvarstėme. Tą turi svarstyti finansų ekspertai. Aš galiu spėti, kad toks obligacijų mechanizmas reikštų valstybės įsiskolinimo didėjimą, tuo pačiu - deficito didėjimą. Tai bumerangu galėtų atsiliepti visam valstybės finansų sistemos stabilumui“, - sakė A.Kubilius.
Liberalų ir centro sąjungos lyderis parlamentaras Artūras Zuokas siūlė nemažinti atlyginimų statutiniams pareigūnams - policininkams, pasieniečiams.
Seimo ekonomikos komiteto narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė portalui „Balsas.lt“ sakė, jog idėją dėl dalies atlyginimo mokėjimo obligacijomis visai galima svarstyti. „TPP nėra originali. LSDP kandidatas į prezidentus Algirdas Butkevičius jau seniau yra taip kalbėjęs.Tiesa, manome, kad atlyginimų išvis nereikia mažinti tiems. kas uždirba mažai“, - sakė Seimo narė. „Mažai“, anot B. Vėsaitės yra tuomet, jei žmogaus pajamos neviršija vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Dar anksčiau mokėti dalį atlyginimų paskolų lakštais yra siūlęs Darbo partijos parlamentaras Kęstutis Daukšys.
Kol kas siūlantieji tokį taupymo metodą pripažįsta, jog idėja yra visiškai „žalia“ ir nenurodo nei galimų obligacijų verčių, nei jų išpirkimo terminų.
Liberalcentristas Vytautas Bogušis išgirdęs apie tokį sumanymą numojo ranka. „Išsilavinusiam žmogui nedera kalbėti tokių nesąmonių“, - pyktelėjo politikas ir sakė namie dar turįs pluoštą sovietmečiu išplatintų vertybinių popierių.
TS-LKD prabilo apie progresinius mokesčius
TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma nebuvo tiek kategoriškas obligacijų klausimu, tačiau neskubėjo ir pritarti sumanymui. „Žmonės visgi įpratę algą gauti pinigais ir mes parodytume, kad turim labai jau dramatišką situaciją, jei imtume taikyti tokias priemones“, - sakė seniūnas.
J. Razma netikėtai pareiškė, jog visai svarstytina laikino progresinio mokesčio idėja. „Suprantu, jog tai skamba kairuoliškai, tačiau sunkmečio sąlygomis reiktų ieškoti būdo didesniam solidarumui įtvirtinti. Tikrai sunku paaiškinti mokytojui, kad jam reikia mažinti algą, kai bankininkas ir toliau ramiai sau ima 70 000 litų į rankas ir moka tik 21 proc. Solidariausi turi būti tie, kas turi daugiau galimybių“, - svarstė politikas.
Kartu J. Razma pabrėžė, jog jokie sprendimai dar nepriimti. Nenutarta esą dar ir kiek kuriai valstybės tarnautojų kategorijai gali mažėti atlyginimai. Anot politiko, vyksta pirminiai svarstymai ir ieškoma galimybių išlaikyti valstybės finansų srautus kuo aukštesniame lygyje.
J. Razma pabrėžė, kad sumažinus algas mažės ir Sodros pajamos. „Tai sukurs naują deficitą, tad problema bus išspręsta tik tam kartui. Manau, dar yra rezervų mokesčių ir solidarumo didinimui. Turiu omenyje ir turto mokestį ir minėtą laikiną progresinį. Suprantu, kad pro liberaliuosius koalicijos partnerius tai gali sunkiai praeiti“,- sakė jis.
Balsai iš už parlamento
Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas sakė sveikinąs tokią TS-LKD frakcijos seniūno poziciją. „Vienareikšmiai manome, kad pedagogai nėra ta socialinė grupė, kurios sąskaita galima demonstruoti socialinį solidarumą. Gaila, kad panašios pozicijos deklaruojamos pavėluotai,“ - sakė jis.
Pasak profsąjungų aktyvisto, dialogas su dabartine valdžia vyksta ir jis nusiteikęs optimistiškai. „Buvome susitikę su švietimo ministru Gintaru Steponavičiumi ir jo komanda. Maloniai nuteikė tai, kad yra supratimas apie egzistuojančius taupymo rezervus, kjurie leistų nemažinti mokytojų algų,“- sakė jis. Kaip vieną iš taupymo šaltininių E. Jesinas nurodė daugelio firmų „aplipusių Švietimo ir mokslo ministeriją“.
Neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos lyderis Arvydas Akstinavičius portalui „Balsas.lt“ sakė irgi sveikinąs TS-LKD seniūno nuostatas. „Jei progresinį mokestį TS-LKD sutiktų įvesti ne laikinai, o visam laikui - svarstytume galimybę prisijungti prie šios partijos,“ - juokavo A. Akstinavičius.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
