Kas antras vaikas Lietuvoje baudžiamas fizinėmis bausmėmis, parodė prieš du dešimtmečius atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Apklausos duomenys bylojo, kad vaikystėje diržo ragavusieji savo vaikus taip pat auklėjo diržu.
Vaikus drausmino ir spyriais
Prieš dvidešimt metų Seime vykusioje konferencijoje visuomenės tyrimo duomenis pristačiusi Vilniaus universiteto doktorantė Raimonda Mikalajūnaitė teigė, kad dažniau būdavo mušami berniukai, o mušama dažniausiai už nepaklusnumą, melą ir blogus pažymius.
Fizines bausmes tėvai taikydavo dažniau, kai būdavo pikti, pavargę ar išgėrę. Tėvai, ūmaus pykčio pagauti, dažnai neieškodavo net diržo, mušdavo per veidą, tąsydavo už plaukų ir net apspardydavo.
Tuo metu psichologai akcentavo, jog „auklėjimas“ mušimu norimo rezultato neduoda, o pasekmės gali būti tikrai skaudžios.
„[Vaikas] gali užsidaryti savyje, nenorėti bendrauti su bendraamžiais, nepasitikėti savo jėgomis. Tai atsilieps mokymosi rezultatams. Yra atlikta labai daug tyrimų, kurie aiškiai įrodė, kad tų vaikų, kurie yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, intelektas yra žemesnis negu tų, kurie nebaudžiami fizinėmis bausmėmis“, – TV3 žinioms prieš 20 metų sakė vaikų psichiatras Vytautas Blažys.
Prisipažino mušantys
TV3 žinių prieš du dešimtmečius pakalbinti praeiviai vieningos nuomonės apie vaikų auklėjimą smūgiais neturėjo. Paklausta, ką daro, kai jos vaikas neklauso, viena vilnietė praeivė sakė, jog stengiasi vaikui paaiškinti, jog jis blogai elgiasi, bet diržo naudoti neteko.
Tuo metu kitas praeivis prisipažino: „Vieną kartą lupt gavo diržu. Bet jis suprato, kad jis to vertas. O daugiau tai nebereikėjo.“
Dar viena praeivė taip pat prisipažino pakeldavusi ranką prieš savo vaikus, tačiau paatviravo, kad po to ją grauždavo sąžinė.
„Labai [gaila vaikų]. Paskui labai didelės sąžinės kančios ir priekaištai. Blogai jaučiuosi“, – kalbėjo moteris.
Gatvėje kalbinti vaikai taip pat nepalaikė tėvų smurto prieš juos.
„Šiemet tikrai negavau [diržo]. O pernai gal ir gavau. [Baudžia, nes] blogai kažką padarai ar ką. Šiaip už mokslu ar už ką nebaudžia“, – pasakojo vaikas.
Prieš du dešimtmečius apsiimta vaikus nuo fizinio smurto apsaugoti ir teisinėmis priemonėmis, priimant naująjį baudžiamąjį kodeksą, kuriame tėvai būtų baudžiami už smurtą prieš atžalas.
Tačiau psichologai tąkart įspėjo, kad ir įstatymai ne visuomet pajėgūs sutramdyti smurtą. Jų nuomone, svarbiausia, jog patys tėvai suvoktų, kad fizinė bausmė – pats netinkamiausias vaiko drausminimo būdas.
Daugiau – TV3 reportaže:
Sugriežtino reformą
Psichologų įspėjimas, kad bausmė nebūtinai sustabdys tėvus nuo smurto, net ir po dvidešimties metų pasirodė esantis teisingas. Lietuvą per tą laiką supurtė ne viena tragedija, kuomet tėvai mirtinai uždaužydavo savo vaikus juos „auklėdami“.
2016 m. lapkričio 28-osios naktį gausios pareigūnų pajėgos Marijampolės apskrityje ieškojo dingusio aštuonmečio. Pareigūnų teigimu, mamos iš namų išvarytas pusnuogis vaikas nuo šalčio slėpėsi po kartono lapais ūkiniame pastate netoli namų.
Netrukus Seimui pristatyti Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos inicijuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai. Juose apibrėžta smurto prieš vaiką sąvoka bei formos, užtikrinta, kad valstybė imasi visų reikiamų priemonių užkirsti kelią smurtui prieš vaikus. Be to, įtvirtinta, kad visų formų smurtas prieš vaikus draudžiamas, o už jį taikoma civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau nespėjus įstatymo priimti, 2017 m. sausio 26 d. motina ir patėvis Kėdainiuose iki mirties sumušė savo keturmetį sūnelį Matą. Po Lietuvą sukrėtusio smurto prieš mažametį Seimas susibūrė į neeilinę sesiją, inicijavo diskusiją apie vaiko teisių apsaugos tobulinimą ir vienbalsiai priėmė pataisas dėl vaikų apsaugos.
Vadinamoji Matuko reforma – centralizuota vaiko teisių apsauga – įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. Įstatyme detaliai reglamentuojamas reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sukurtos mobilios komandos, skubiai reaguojančios ir sprendžiančios problemas šeimose. Įstatymu įtvirtinta, kad, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, vaikas bus skubiai paimamas iš jam nesaugios aplinkos.
Teko švelninti
Sugriežtinta reforma davė vaisių. Jei 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje žuvo 6 vaikai, tai, Policijos departamento pateiktais duomenimis, 2018 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas.
Tačiau Matuko reformai ėmus veikti šią vasarą, visuomenę pribloškė iš šeimų atimamų vaikų skaičiai. Per praėjusią liepą iš tėvų paimta beveik 600 vaikų, rugpjūtį – beveik 500. Nuo reformos įsigaliojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo apie 10 tūkst. pranešimų dėl beveik 14 tūkst. vaikų, kai galimai buvo pažeistos vaiko teisės.
Nuo 2005 m. pranešimų apie smurtą prieš vaikus skaičius kito nereikšmingai, tačiau 2017-aisiais pastebėtas didžiulis šuolis. 2016 m. apie smurtą prieš vaikus pranešta 2681 kartus, o po metų – dvigubai daugiau – 5625. Daugelis specialistų mano, kad šį šuolį lėmė ne pagausėjęs smurtas prieš vaikus, o pasikeitęs visuomenės požiūris ir kritiškas „auklėjimo“ smurtu vertinimas.
Didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė incidentas praėjusių metų pabaigoje, kuomet už smurtą iš kauniečių poros atimti du mažamečiai. Tąkart apie tariamą motinos pliaukštelėjimą vaikui policijai pranešė praeivis. Ilgainiui šeimai vaikai grąžinti po daugiau nei mėnesio.
Tuomet parlamentarai ėmė garsiai diskutuoti apie vadinamosios Matuko reformos švelninimą, numatantį, kad vaikai ne visais atvejais būtų atimami iš šeimų. Atitinkamas pataisas pateikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ir pavieniai Seimo nariai.
Galiausiai šių metų vasarį Seimas po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Seimo nario Ramūno Karbauskio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui. Jame numatoma, kad vaikas iš tėvų paimamas tik kraštutiniu atveju, apibrėžta, kada vaikas gali būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos, patikslinta, kas yra psichologinis smurtas ir nepriežiūra.
Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą, taip pat pataisas savo parašu turi patvirtinti prezidentė.
