Skurdo rizikos riba 2017 m. vienam asmeniui buvo 307 eurai, o šeimai, kurioje gyvena du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų – 644 eurai.
Šimtai tūkstančių skurdžių
1997-aisias pradėjus Lietuvoje atlikinėti skurdo tyrimus, vargšais save įvardijo ketvirtis gyventojų. Kaip teigia statistika, skurstančiųjų vis daugėja. Šiuo metu Lietuvoje skursta 600 tūkst. žmonių. Tai kaimo gyventojai, jaunos daugiavaikės šeimos, pensininkai. Lietuvoje skurdo riba iki šiol nenustatyta. Tyrimai atliekami remiantis tik fiziologiniais žmogaus poreikiais, apie kultūrinus ir dvasinius net nekalbama.
Siekdama išvengti klaidų, rengiant Nacionalinę skurdo įveikimo programą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija drauge su Jungtinių Tautų (JT) vystymo programa surengė seminarą „Skurdas ir politika“.
„Mes iki liepos 1 dienos turime parengti Nacionalinę skurdo įveikimo programą. Šio seminaro tikslas kuo daugiau įtraukti tiek vyriausybinių, tiek nevyriausybinių organizacijų žmones, kurie domisi šiuo klausimu, kurie galbūt turi kažkokių tai labai konkrečių minčių, kaip racionaliai mes galėtume parengti tą programą, kad ji būtų veiksminga Lietuvai. Šis seminaras yra lygtai baigiamasis prieš mūsų tiesioginį darbą“, – TV3 žinioms prieš 20 metų kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė.
Pasak JT koordinatoriaus Lietuvoje Kornelio Kleino, kuriant Nacionalinę skurdo įveikimo programą, svarbiausia nustatyti skurdo priežastis.
Lietuvos gyventojai labiausiai skursta dėl kainų augimo ir bedarbystės. Nemaža jų dalis buvo už tarptautinės skurdo ribos, kuri numato 4 JAV dolerius per dieną.
Skurdas tik gilėja
1999-aisiais Lietuvoje gyveno 3,54 mln. žmonių, iš jų 600 tūkst. skurdo – t. y. 17 proc. šalies gyventojų. 2017 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno 2,81 mln. gyventojų, o skurstančių buvo jau 650 tūkst. – t. y. 22,9 proc. šalies.
„Tokie skaičiai rodo, kad mūsų politika yra labai prasta, buvo neefektyvi tuo laikotarpiu ir mes sugebėjom augant ekonomikai ir vidutinei gerovei padidinti skurdą. O turėtų būti priešingai“, – mano ekonomistas profesorius Romas Lazutka.
Jo teigimu, tam, kad skurdas augtų, valdžia neturi priimti jokio sprendimo, užtenka nieko nedaryti.
„Yra dažnas pasakymas, kad velniui yra didelė paslauga, jeigu geri žmonės nieko nedaro. O šiuo atveju, tai ekonomikos raida turi tendenciją didinti žmonių nelygybę, o jeigu tik valdžia nedaro atitinkamų sprendimų, tai savaime ekonominė raida veda prie skurdo didėjimo“, – tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.
Didžiausias skurdo lygis 2017 m. užfiksuotas 65 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje – 2017 m. jis sudarė 33,4 proc. ir nuo 2016 m. paaugo 5,7 procentinio punkto. Tuo metu namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 m. siekė 21,2 proc., o be vaikų – 24,5 proc.
Labiausiai atsidurti skurde rizikavo gyvenantys namų ūkiuose, kur vienas suaugęs asmuo išlaiko vaikus (skurdo rizikos lygis 43,4 proc.), ir gyvenantys po vieną (skurdo rizikos lygis 47,9 proc.).
Įdomu tai, kad stebint skurdo tendencijas nuo 2008 m., matyti, kad aukščiausias registruotas skurdo lygis Lietuvoje pasiektas 2010 m., kuomet 34 proc. šalies gyventojų skurdo. Šis skaičius kasmet mažėjo, kol 2014 m. buvo mažiausias – 27,3 proc. šalies gyventojų skurdo.
Kova su skurdu – per pagalbą vaikams
2018 m. Lietuvoje pristatyti vaiko pinigai – 30 eurų išmokos prašymus pateikusių tėvų vaikams. Šiemet išmokos padidintos iki 50 eurų, papildomai po 20 eurų gauna nepasiturinčiose ir gausiose šeimose augantys vaikai, dar po 20 eurų – neįgalūs vaikai.
„Kai buvo kuriama ši priemonė, ji ir buvo kuriama tuo tikslu, kad lėšos ir valstybės pagalba pasiektų visas šeimas, ypač tas, kurioms yra labiausiai reikalingos lėšos. Padidinant vaiko pinigus nuo 30 iki 50 eurų, taip pat tiems, kurie gauna papildomas išmokas, matoma ženkli įtaka skurdo rodikliams“, – žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Šiemet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė skaičius, kuriuose matyti, kaip išmokos vaikams turėtų paveikti absoliutų skurdo lygį šeimose.
„Planuojama, kad lėšų padidinimas didžiausią įtaką skurdo mažėjimui sudarytų šeimoms, kurios turi tris ir daugiau vaikų. Gausiose šeimose šitie vaiko pinigai skurdą sumažina beveik 9 proc.“, – toliau kalbėjo ministras.
Ministerijos skaičiavimu, papildomi vaiko pinigai teigiamai labiausiai paveiks būtent gausias šeimas, kur auga trys ir daugiau vaikų. 2016 m. faktinis skurdo rizikos lygis šiose šeimose siekė 32,3 proc., bet numatoma, kad per šiuos metus jis kris iki 23,4 proc. Taip pat teigiamų pokyčių turėtų sulaukti vieniši tėvai, kurių faktinis skurdo rizikos lygis 2016 m. siekė 41,9 proc., bet šiemet turėtų kristi iki 39,6 proc.
Už skurdą galime dėkoti gyvulių ūkiui
Tuo metu R. Lazutka nelinkęs vaiko pinigų vertinti kaip tinkamos priemonės mažinti skurdą. Jo teigimu, vaikams skiriami 50 eurų nėra pakankamai reikšminga suma.
„Keturių asmenų šeima, kuri uždirba 1000 eurų ir gauna 100 eurų prie algos, tai jiems pajamos padidėja ne taip ir reikšmingai. O tiems, kurie prie skurdo ribos, tai jie bus pakelti su tais 60 eurų, o tiems, kurie gerokai žemiau skurdo ribos, tie pinigai nepadėjo. Todėl, priemonės, kur politikai dažnai pasako, kad mes jau mažiname skurdą, tai nebūtinai bus reikšmingos jų pasekmės. Reikėtų gerokai didesnių tų žingsnių“, – mano ekonomistas.
Užuot teikus paramą, profesorius svarsto, kad valstybė turėtų didinti savo išteklius ir tiesiog kruopščiau rinkti mokesčius.
„Tiesiog valstybė mažai surenka ir čia pagrindinė problema, valstybė turėtų surinkti daugiau mokesčių. Gyvulių ūkis yra, kurie legaliai nemoka, nes yra išimtys, o kiti nelegaliai nemoka, nuslepia savo pajamas. Valdžia mažai surenka dėl to gyvulių ūkio, dėl šešėlinės ekonomikos, čia yra pagrindinė kryptis“, – pabrėžė R. Lazutka.
2018 m. valstybės biudžeto įplaukos sudarė 6,4 mlrd. eurų.
