Henrieta Aleknienė
Prasidėjus šildymo sezonui, padidėjo oro tarša, dėl kurios paūmėja kvėpavimo takų ir kitos ligos, o ilgainiui atsiranda ir lėtinių sveikatos sutrikimų. Todėl miestų aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos specialistai pradėjo intensyviai tikrinti galimus taršos šaltinius.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas iki šio mėnesio 20 dienos vykdė akciją „Kaminiukas“, kurios tikslas – išsiaiškinti, ar individualių namų ir nedidelių įmonių savininkai nenaudoja kurui įvairių atliekų ir neteršia aplinkos.
Degina atliekas
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masiulio teigimu, šiemet tokių pažeidimų dar nenustatyta, bet akciją numatoma tęsti kitąmet ir patikrinti ne tik smulkius objektus, bet ir stambias katilines. Pernai aptikta, kad kai kuriuose smulkiuose autoservisuose ir dirbtuvėlėse buvo bandoma sukūrenti net tepaluotus skudurus, panaudotus tepalus ir tarą nuo dažų.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, atliekas kartais kūrena ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, nė nesusimąstydami, kad kenkia ne tik kaimynų, bet ir savo sveikatai. Kartais, jeigu katilas, kuriame kūrenamas kietasis kuras, naudojamas netinkamai, net ir nedeginant atliekų užteršiama aplinka.
Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, šiuo metu visai Lietuvai gresia vadinamieji miesto rūkai. Tai sezoninis reiškinys, būdingas šaltajam metų laikui, kai individualių namų savininkai pradeda kurti katilus ir krosnis, bei pavasariui, kai deginama pernykštė žolė.
Susitvenkusius teršalus sugeria dirvožemis, be to, vėjas gali juos nublokšti gana toli ir užteršti gyvenamąją niekuo dėtų žmonių aplinką, pavyzdžiui, pas mus gali atkeliauti teršalai net iš Latvijos. Todėl ne tik Šiauliuose, bet ir kituose miestuose vykdomi reidai, kuriuose dalyvauja specialistai iš kelių institucijų, taip pat ir pareigūnai, mat be jų į privačią valdą negalima patekti. Kartais patikrinimai atliekami pagal kaimynų, pamačiusių iš greta esančio kamino virstančius juodus dūmus, skundus, kartais – kaip prevencinė priemonė.
Nematomas sveikatos priešas
„Oro taršos poveikį sveikatai yra trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantys ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus“, – sakė J.Karalevičienė. Prasidėjus miesto rūkams, pastebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas, paūmėja lėtinės ligos, tokios kaip astma bei širdies ir kraujagyslių ligos.
Ūmių sveikatos sutrikimų sukelia su kitais teršalais į orą patekusios kelių mikronų skersmens kietosios dalelės. Dalis jų nusėda viršutiniuose kvėpavimo takuose ir iš jų pašalinamos čiaudint arba kosint. Pačios smulkiausios dalelės prasiskverbia į gilesnius kvėpavimo takus ir gali juose būti net metus, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai.
Tiems, kas jau serga lėtinėmis kvėpavimo takų ir kraujotakos sistemos ligomis, prasidėjus miesto rūkams J.Karalevičienė pataria be būtino reikalo neiti iš namų, vengti fizinio krūvio, kvėpavimo takus apsaugoti marlės ir vatos kaukėmis arba respiratoriais. „Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides būtina uždengti drėgnu audiniu ir iš anksto pasirūpinti vaistų atsarga“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.
Ieško išeičių
Be minėtų sezoninių, vieni iš didžiausių aplinkos taršos šaltinių yra vis didėjantys transporto srautai, gatvių kamščiuose įstrigę automobiliai, į aplinką išmetantys azoto, anglies bei sieros junginius ir sunkiųjų metalų dulkes, ir pastaraisiais metais suintensyvėjusios statybos. Jų sukeliama tarša nuo metų laikų menkai priklauso ir sukelia aplinkosaugininkams bei visuomenės sveikatos specialistams nemažai rūpesčių. Jie ieško būdų, kaip sumažinti transporto ir statybos darbų sukeliamą oro taršą. Vienas iš jų – nukreipti transporto srautus iš tų miesto dalių, kur oro užterštumas ypač didelis, kitas – operatyviai ir tinkamai valyti bei laistyti gatves, drėkinti statybų vietas, kur atliekama daugiausia dulkių sukeliančių darbų.
