Aiškintis situacijos ir ieškoti projekto stabdymo priežasčių ėmėsi ir Prokuratūra.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vyriausybėje kalbėtis susitiko Šimonytė, atsakingų ministerijų vadovai, energetikos ir kelių valdymo įmonių vadovai.
Informacijai iškilus į viešumą penktadienį, metus laiko neprabudinama valdžia, kuri vis nesurasdavo būdų kaip verslininkui padėti tai su galinga elektra, tai su jos nutiesimu keliais, tai su pačiomis statybomis, jau penktadienį tikino žaibiškai radusi būdus viską sutvarkyti.
Po susitikimo ima aiškėti, kad „Teltonika High–Tech Hill“ galbūt vis tik iškils, tik vėliau. Ne žadėtais 2028–aisiais, o 2032–aisiais.
„Jei nekils dar kažkokių kliūčių, kurių šiandien galbūt nežinau?“ – kalbėjo pagrindinis „Teltonikos“ akcininkas Arvydas Paukštys.
Esą, užtruks ir pats projekto pratęsimo įteisinimas, kurį turės patvirtinti naujasis Seimas.
„Nes pagal stambaus projekto įstatymus, mes turime tik 5 metus“, – teigė A. Paukštys.
Projektas laikomas prioritetiniu
Tačiau reikia keisti ir pačią sklypo paskirtį, mat jis – visuomeninės paskirties.
„Mes, norėdami, kad procesas būt maksimaliai greitesnis, patys pasisiūlėme, pakeitėme įstatymą skubos tvarka Seime, ir prisiėmėme šitą koordinavimo funkciją“, – tikino Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Projektą prioritetiniu vadinanti Armonaitė teisinasi, kad darė viską, ką galėjo. Bet esą biurokratinės sienos iki kol Paukščio pareiškimas nesujudino visuomenės, o tuomet ir aukščiausių šalies politikų, nepramušė net ministerija.
„Reikia didelio politinio dėmesio, nes procesai labai klampūs ir biurokratiniai, ir su atitinkamu politiniu dėmesiu, tikiu, kad procesas bus sklandus“, – sakė A. Armonaitė.
Tačiau kodėl biurokratijos kliūčių visraktis, kilus didžiuliam pasipiktinimui visuomenėje, vis tik atsirado, ir dar taip greitai?
„Viskas suderinta, oficialios procedūros suderintos su visuomene, ir mes su Aplinkos ministru pasirašom, ir sprendimas bus“, – pabrėžė Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Litgrid“ įsipareigoja perimti projektą, pateiks iki trečiadienio grafiką, kokiu grafiku linija gali būti nutiesta, ir suderins su įmone“, – minėjo Energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Mes pasakėme atverti visus kelius infrastruktūrai, tačiau turim nustatyti aiškias metodikas ir atsakomybes, kad valstybė po to neturėtų susimokėti už tinklų iškėlimą, už jų priežiūrą, kas iki šiol buvo“, – pareiškė „Via Lietuvos“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Paukštys įžvelgia politines rietenas
Pats Paukštys tiek vilkintus iki šio taško procesus aiškina motyvacijos nebuvimu. O motyvacija valdantieji prarado, anot Paukščio, po to kai jis per Prezidento rinkimus Nausėdą parėmė ir paaukojo 18 tūkst. eurų.
„Šiuo atveju, būtų sudėtinga komentuoti pono Paukščio pasisakymus. Bet dabartinė situacija turbūt yra tokia, kad gali paklausti, ar jūs žiopli ar vagys? Tai ir vienu, ir kitu atveju, atsakymą norėtųsi išgirsti“, – teigė Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Situacijos aiškintis ėmėsi Prokuratūra.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą ir išsiaiškinti ar atskiri pareigūnai, ar valstybinės įmonės netinkamai atliko savo pareigas, bei priiminėjo proceso sprendimus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
