Panevėžio poliklinikų pacientai ir gydytojai nesuka sau galvos, kad jų pokalbį gali girdėti laukiantieji už durų. Todėl miesto pirminės sveikatos gydymo įstaigos neketina ko nors imtis, kad užtikrintų geresnę garso izoliaciją ar nukreiptų eilėje laukiančiųjų dėmesį kitur, kaip neseniai tai padarė Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras.
Problemą mato ne visos įstaigos
Ši įstaiga nusipirko penkis šiuolaikiškus televizorius, kad pacientai, užuot klausęsi, kas vyksta gydytojo kabinete, žiūrėtų, kas rodoma televizoriaus ekrane.
Panevėžio miesto poliklinikos, aptarnaujančios apie pusę viso miesto gyventojų, direktoriaus pavaduotoja Danguolė Matulienė „Sekundei“ teigė, kad koridoriuose statyti televizorius nėra nei reikalo, nei finansinių galimybių.
„Laukiantiesiems prie gydytojų kabinetų durų tikrai nesigirdi, apie ką kalbamasi su ligoniu. Aš pati dažnai vaikštau koridoriais ir tikrai negirdžiu, kas vyksta už gydytojų kabinetų durų“, – tikino D.Matulienė.
Tačiau kai kurie jos kolegos teigia, kad dėl nesandarių durų nukenčia pacientų konfidencialumas.
D.Matulienė neatmeta, kad žmonės, kurie prie gydytojo kabineto durų sėdi ar stovi prikišę ausį, gali girdėti, apie ką kalbamasi. Tačiau ji sako, kad įstaiga neturi finansinių galimybių visuose kabinetuose įstatyti sandarias duris, taip pat – įrengti televizorius.
„Poliklinika didelė, koridoriai – ilgi. Mums reikėtų įsigyti daug televizorių. Kainuotų ir jų eksploatacija: priežiūra, elektros energija. Be to, kažin ar jų nenugvelbtų“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.
„Kadangi iki šiol nei pacientai, nei medikai nesiskundė, kad jų pokalbių gali pasiklausyti pašaliniai asmenys, mes niekada šio klausimo ir nesvarstėm“, – tvirtino D.Matulienė.
Kaimo gyventojai nepyksta
Panevėžio rajono poliklinikos direktorė Irena Janušonienė taip pat sakė negirdėjusi, kad pacientai ar medikai keltų problemą dėl to, kad kabinetų sienos, durys laidžios garsams. Tačiau ji neneigė, kad iš tiesų taip ir yra.
„Būna, kad girdisi, apie ką kalbama gydytojo kabinete. Durys senos, nesandarios. Kai kurie vyresnio amžiaus pacientai neprigirdi, tada gydytojui tenka kalbėti garsiau. Bet žmonės dėl nesandarių durų nesiskundžia“, – kalbėjo direktorė.
Rajono poliklinikoje nuo įstaigos darbo pradžios iki 13–14 valandos gydytojų kabinetų durys būna apgultos pacientų. Nemažai kaimo žmonių pas gydytoją atvyksta ne nurodytu laiku, o gerokai anksčiau. Vieni bijo pavėluoti, kitiems norisi pasišnekučiuoti tarpusavyje.
Gydytojai pasakojo, kad kartais pacientams visai nebūtina specialiai klausytis, kas kalbama kabinete. Mat yra ligonių, kurie dar laukdami savo eilės arčiausiai sėdintiesiems išpasakoja visas ligas ir gyvenimą.
I.Janušonienė sutinka, kad būtų gerai, jeigu kabinetų garso izoliacija būtų nepriekaištinga. Vis dėlto daliai pacientų nemalonu, kad jų pokalbį su gydytoju gali nugirsti pašaliniai. Tačiau įstaigos vadovė sako, kad sunkmečiu šiukštu galvoti apie tokią prabangą kaip televizoriai.
Tiesa, vienas televizorius yra pirmame aukšte, prie vaikų registratūros. Jis dažniausiai rodo animacinius filmukus, tuo labai džiaugiasi mažieji pacientai ir jų tėvai.
Poliklinika neįsileido reklamos
Panevėžio konsultacijų poliklinikos vadovė Ramunė Paliokaitė nemato didelės problemos, kad gydytojo ir paciento pokalbio nuotrupos pasiekia kitapus durų laukiančių ligonių ausis.
„Tai nėra konfidencialumo pažeidimas. Svarbu ne tai, girdėjosi ar ne apie ką žmogus kalbėjosi su gydytoju jo kabinete, o ką medikas išnešė už durų“, – teigė ji.
R.Paliokaitė pasakojo, kad neseniai atmetė vienos firmos pasiūlymą poliklinikoje įrengti televizorius. Įstaigos vadovai buvo įkalbinėjami ekranuose rodyti esą pacientams aktualią informaciją. Bet mainais firma norėjo gauti leidimą transliuoti savo reklamą.
Poliklinika pasiūlymą atmetė. Vadovai nematė reikalo kvaršinti pacientų galvas reklama.
Inga SMALSKIENĖ
