Žmogui bei visai gyvajai gamtai pavojingų medžiagų sąrašas vis ilgėja: asbestas, naudotas šiferiui ir termoizoliacinėms bei kitoms medžiagoms gaminti, benzolas, randamas benzino garuose bei cigarečių dūmuose, vinilo chloridas, naudojamas pramonėje, iš žemės gelmių besiskverbiantis radonas, radioaktyvioji spinduliuotė… Pavasarį daugelis žmonių remontuoja būstą. Pravartu žinoti, kad kai kurie buto remontui bei apdailai skirti gaminiai bei nauji baldai taip pat į aplinką išskiria kancerogenus.
Po remonto – vėdinti patalpas
Remontuodami būstus žmonės neretai naudoja nebrangius gaminius iš polimerinių ir sintetinių medžiagų: ant grindų kloja linoleumą, sintetinius kilimus, sienas klijuoja viniliniais tapetais, lubas dengia plastiko plokštėmis. Pavojus jų sveikatai tikrai padidėja, nes tokie gaminiai į aplinką išskiria kenksmingas chemines medžiagas (formaldehidą, fenolą, akrilatus, ftalatus, benzolą, ksilolą, toluolą ir kt.) Po remonto šių medžiagų koncentracija būste būna ypač didelė. Po kelių mėnesių ji sumažėja, todėl remontą geriausiai daryti pavasarį arba vasarą ir nuolat vėdinti patalpas.
Gyvenamosiose patalpose ir biuruose kaupiasi formaldehidas, kuris į aplinką patenka iš baldų, padarytų iš medžio pjuvenų plokščių. Šios plokštės ir kiti klijuotos medienos produktai neretai gaminami naudojant formaldehido klijus. Putplasčio izoliacinių medžiagų, sintetinių tekstilės gaminių sudėtyje taip pat yra formaldehido.
Jis gali suerzinti akių, nosies, gerklės gleivinę, sukelti alergiją, galvos skausmą bei pykinimą. Žmonės, ypač vaikai, gyvenantys patalpose, kuriose daug sintetinių medžiagų, dažniau serga alerginėmis ir peršalimo ligomis.
Vėdinkite ir rūsį
Dar 1930 m. buvo įrodyta, kad cigarečių dūmai sukelia vėžį ne tik patiems rūkantiesiems, bet ir aplinkiniams, kvėpuojantiems rūkaliaus iškvepiamais dūmais. Tačiau kodėl plaučių vėžiu suserga ne tik nerūkantieji, bet ir vengiantieji rūkalių aplinkos? Mokslininkai nustatė, kad antra po rūkymo priežastis, dėl kurios susergama plaučių vėžiu, yra radonas. Tai inertinės dujos, kurios į gyvenamąsias patalpas pro pamatų plyšius prasiskverbia iš žemės gelmių. Jų yra ore, vandenyje ir gamtinėse dujose, kurias naudojame buityje. Daugiabučiuose namuose mažesnė radono koncentracija aptinkama viršutinių aukštų butuose, didesnė – apatinių, o didžiausia – namų rūsiuose. Todėl net šaltuoju metų laiku būtina vėdinti ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir rūsius, juose patartina įrengti ventiliaciją.
Pagrindinės profilaktikos priemonės, neleidžiančios radonui patekti į patalpas ir ten kauptis, – grindų ir sienų užsandarinimas (hermetizacija).
Svarbu žinoti, kad savo gyvenamojoje aplinkoje susidūrę su kancerogenine medžiaga nebūtinai susirgsime vėžiu. Tačiau turime suprasti, kad tai – pavojaus signalas. Realų pavojų lemia daugelis veiksnių, iš kurių svarbiausi du: kancerogeninės medžiagos aktyvumas ir jos koncentracija (dozė)
