Vilniaus apygardos teismas trečiadienį turėtų priimti nutartį iškelti bankroto bylą bankui „Snoras“. Posėdis vyks rašytine tvarka. Prašymą nagrinės teisėjas Andžejus Maciejevskis.
Antradienį Lietuvos banko valdyba nutarė teikti Vilniaus apygardos teismui svarstyti naują AB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus kandidatūrą – konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ vyriausiąjį partnerį Neilą Cooperį.
Sprendimas siūlyti tarptautinę patirtį turintį administratorių priimtas po konsultacijų su kreditorių atstovais.
Prieš tai Lietuvos banko valdyba administratoriumi siūlė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“, jau dvejus metus administruojantį AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ bankroto bylą.
Grupė smulkiųjų ir vidutinių banko „Snoras“ kreditorių bankroto administratoriumi siūlo UAB „Vermosa“, administruojančią skrydžių bendrovės „Star1 Airlines“ bankrotą.
Nukentėję kreditoriai, remiami „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos, Vilniaus apygardos teismui anksčiau siūlė bankrutavusio banko bankroto administratoriumi skirti advokatą Paulių Koverovą.
Atsiradus galimybei siūlyti tarptautinę patirtį turinčius kandidatus, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija trečiadienį Vilniaus apygardos teismui pasiūlė tarptautinę audito bendrovę PwC (buvusią „Pricewaterhouse Coopers“).
Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių, laikinojo AB banko „Snoro“ administratoriaus Simono Vincento Freakley įgaliojimai pasibaigs.
Antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad LB padėjo veikti iš karto gavęs signalų apie prastą banko „Snoras “ būklę. Banko pateiktų duomenų tikrinimas, prasidėjęs birželį, užtruko dėl būtinų atlikti darbų apimties. Kaltinimus, esą LB nevykdė savo pareigų ir leido „Snoro“ vadovams netinkamai naudoti banko lėšas, V. Vasiliauskas atmeta.
„Įtarti mes galėjome, tą ir padarėme. Dėl vertybinių popierių mes pradėjome darbą dar nuo vasaros. Sutikite, bankas nėra žvakių fabrikėlis, kiekvieną savo argumentą reikia pagrįsti, nes kalbame apie milijardus litų. Mano galva, mes elgėmės labai rūpestingai, labai atsargiai, atidžiai ir surinkome visus įrodymus savo pamąstymams, įtarimams pagrįsti. Dar kartą noriu pabrėžti, kad būtent mes, o ne kas kitas, kreipėmės į teisėsaugos institucijas, konkrečiai – į Generalinę prokuratūrą“, – Seimo nariams sakė LB vadovas.
Anot LB valdybos pirmininko, „Snoras“ įtarimų kėlė dar nuo 2004 m. Nuo tada Lietuvos bankas kasmet turėjo pretenzijų „Snoro“ vadovybei, kadangi banko turto straipsniai, paskolų portfelis didėjo labai sparčiai, kol galiausiai 2011 m. gegužės 5 d. „Snoras“ kreipėsi į LB dėl įstatinio kapitalo didinimo, tačiau „Snoro“ vadovai į Lietuvos banko reikalavimus nesureagavo.
„Mums kilo įtarimų dėl lėšų kilmės. Natūralu, esant tiems įtarimams, mes aiškinomės būtent tai tyrime. Dėl to mes ir nusprendėm neleisti didinti įstatinio kapitalo, nes paprasčiausiai buvo įtarimų, kad investuotojas ateina ne iš šalies, o naudojami paties banko (...) pinigai“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad, nepriėmus tokių sprendimų, kokie buvo priimti, sisteminė žala galėjo būti dar didesnė.
„Nesustabdžius banko veiklos, galėjo dar daugiau pinigų išplaukti, ir mes su kreditoriais turėtume dar didesnę problemą. Aš tikrai manau, kad tai buvo teisingas žingsnis, juolab kad dieną prieš sparčiai mažėjo rezervo lėšos, kurias „Snoras“ laikė Lietuvos banke“, – sakė jis.
Šiuo metu pagrindinis laikinojo administratoriaus, o dabar ir bankroto administratoriaus, tikslas, pasak LB valdytojo, – išsaugoti antrines „Snoro“ įmones, jas sėkmingai parduoti, kad būtų galima kuo daugiau lėšų grąžinti kreditoriams.
Teisėsaugininkai jau areštavo 300 milijonų litų vertės buvusių banko pagrindinių akcininkų bei su jais susijusių asmenų turto Lietuvoje ir užsienyje.
Buvę pagrindiniai bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas, turėjęs 68,1 proc. banko akcijų, ir Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas, turėjęs 25,3 proc. akcijų, – lapkričio pabaigoje buvo sulaikyti Londone pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį.
V. Antonovas ir R. Baranauskas pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, o R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Sulaikytieji Londono teismo sprendimu buvo paleisti už užstatą, V. Antonovas – už 300 tūkst. litų, R. Baranauskas – už 800 tūkst. litų, abu privalo nustatytu laiku registruotis policijoje.
Gruodžio 16 dieną Londono teismas turėtų toliau svarstyti, ar išduoti sulaikytuosius Lietuvos teisėsaugai.
