Taip gruodžio 30 dieną nusprendė Kauno apygardos teismas, iš dalies tenkinęs įmonės bankroto administratorės ieškinį.
„Teismas 2015 metais pripažindamas „Turtvaldos“ bankrotą tyčiniu, konstatavo, kad esminę įtaką jos nemokumui turėjo buvusių vadovų priimti sprendimai bei veiklos modelis – didelių sumų investavimas į nemokias įmones, pelningų įmonių akcijų iškeitimas į reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, paskolų be užtikrinimo suteikimas, priemonių atgauti paskolas nesiėmimas, nenaudingų sandorių sudarymas“, – rašoma teismo nutartyje.
2015-2016 metais teismai nustatė, kad vadovaujant S. Juškai „Turtvalda“ už 287 tūkst. eurų įmonei „Kauno Žalgirio rėmėjas“ pardavė pelningos ir didelės vertės turto turinčios Kauno arenos akcijas, už kurias realiai negavo jokio atlygio, tačiau įgijo bevertes reikalavimo teises į bankrutavusią įmonę „Sporto komunikacijos“.
„Turtvalda“ taip pat įsigijo nemokios, o vėliau bankrutavusios įmonės „Butvita“ akcijų, už kurias bendrovei „Viewside markets INC“ įsipareigojo sumokėti 1,91 mln. eurų, o pastarosios reikalavimo teisę į šią sumą netrukus perleido bendrovei „Exclusiva General INC“. Nepaisanttuo metu pradėto „Butvitos“ bankroto, „Turtvalda“ visą savo turtą, įskaitant ir pačią įmonę, įkeitė „Exclusiva General INC“ naudai.
Be to, S. Juška delsė ir nesiėmė aktyvių veiksmų, bandant atgauti „Turtvaldos“ Ukrainos bankui „Internank“ suteiktą 3 mln. eurų paskolą, o reikalavimo teisę į ją už 1,45 mln. eurų bendrovei „Alianza Capital Grupa Financiera“ pardavė tik paskelbus banką nemokiu.
Realiai „Turtvalda“ pinigų negavo – atlikti priešpriešiniai įskaitymai ir 1,45 mln. verte sumažintas bendrovės įsiskolinimas „Alianza Capital Grupa Financiera“.
S.Juška teisme teigė, jog sandoriai neturėjo neigiamos įtakos įmonei, o ji bankrutavo žlugus Ūkio bankui bei finansinių sunkumų patyrus su V. Romanovu susijusioms įmonėms. Jis „Turtvaldai“ vadovavo 2013-2015 metais.
Kauno apygardos teismas bankroto bylą „Turtvaldai“ iškėlė 2015 metų kovą, kiek vėliau įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.
Nuo 2012 metų spalio 48,1 proc. jos akcijų valdė bendrovės „Alumina Project“, 27,25 proc. – „Domus altera“, 19,6 proc. – „Nidos pušynas“.
Kauno arena specialiai įkurta Kauno „Žalgirio“ arenos valdymui pagal koncesijos sutartį. Pagal ją Kauno arena 25 metus turi teisę naudoti ir prižiūrėti arenos pastatą, kuris išlieka Kauno savivaldybės nuosavybe, o pastaroji kasmet bendrovei moka 724 tūkst. eurų (be PVM) koncesijos mokestį.
Įmonę netiesiogiai valdo Paulius Motiejūnas (62,5 proc.) ir Arvydas Sabonis (37,5 proc.).
Kauno apygardos teismo nutartį dar galima skųsti Apeliaciniam teismui.
