Per bendrovę "Jangila", kuri, kaip manoma, yra susijusi su nuo teisėsaugos besislapstančiu Darbo partijos įkūrėju Viktoru Uspaskichu, galėjo būti išplauta šimtai milijonų litų.
Teisės projektų ir tyrimų centro teisininkai, įvertinę spaudoje paskelbtą informaciją, kad teisėsaugos institucijos tiria versiją, jog besislapstantis Darbo partijos įkūrėjas V.Uspaskichas dalį verslo perkelia į Kaliningrado sritį ir kad tokį teisėsaugos tyrimą paskatino informacija, jog Kaliningrade įsikūrė bendrovė "Jangila", ragina teisėsaugą atnaujinti su šia bendrove susijusias bylas.
Teisininkų nuomone, įtariamos veikos yra pavojingos nacionaliniam saugumui ir ekonomikai. Jos gali būti susijusios su stambaus masto mokesčių vengimu, korupcija, kapitalo plovimu ir nelegaliu perkėlimu į Rusiją, oligarchinio valdymo formavimu, Rusijoje kontroliuojamos nelegalios ekonomikos įtakos Lietuvos politiniam gyvenimui stiprinimu bei gyventojų nusivylimo nepriklausoma demokratine Lietuvos Respublika didinimu.
Pasak pranešimo, Teisės projektų ir tyrimų centras dar 2002 metais Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašymu darė ekspertinį vertinimą dėl "Jangilos" ir jos partnerių veiklos. Remdamiesi Seimui pateikta tuometinės finansų ministrės Dalios Grybauskaitės ir Valstybės kontrolės Utenos kontrolės skyriaus informacija, teisės ekspertai padarė išvadą, kad yra pagrindas su "Jangilos" veikla susijusius asmenis įtarti nusikalstama veikla, numatyta bent penkiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.
Anot centro teisininkų, Valstybės kontrolės Utenos kontrolės skyriaus Revizijos akte nurodyta, kad tarptautinė verslo bendrovė "Jangila incorporated" Britanijos Virginijos salų įmonių rejestre įregistruota 1995-ųjų birželio 8 dieną. Vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas - Kėdainių gyventojas E.Petrūnas. Šios įmonės ūkinius-finansinius reikalus pagal įgaliojimą tvarkė Andželika Kristi Karalius.
Iš Revizijos akto, nurodo teisininkai, matyti, kad, pažeisdama įstatymus, "Jangila" savęs neįregistravo kaip Lietuvoje veikianti įmonė. Už tai buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė.
Nežiūrint to, V.Uspaskicho kontroliuojama bendrovė "Vikonda" sudarė su šia nelegalia bendrove sandorį. Juo "Jangilai" perleido Lietuvai reikšmingą ir "Vikondai" pelningą verslą: tarpininkavimą atsiskaitant už importuojamas dujas tarp Rusų dujų koncerno "Gazprom" ir "Lietuvos dujų".
Teisininkų teigimu, šis sandoris atnešė šimtus milijonų litų nuostolių "Vikondai", o tuo pačiu - ir jos darbuotojams, bet buvo asmeniškai naudingas tam, kas šią situaciją valdė. 1995-1997 metais "Jangila" iš "Vikondos" perleistos ūkinės - komercinės veiklos gavo 270 mln. 890 tūkst. 627 litų pajamų.
Pasak centro pranešimo, "Jangilos" direktorius nuslėpė šias pajamas, neįregistravo "Jangilos" pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir nesumokėjo valstybei 7 mln. 48 tūkst. 29 litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Pasak teisės ekspertų, toliau buvo atliekami veiksmai, kurie Baudžiamajame kodekse laikomi pinigų plovimu: "Jangilos" atstovė A.K.Karalius iš šios bendrovės sąskaitų Ūkio banke paėmė grynais pinigais per keletą kartų daugiau kaip milijoną litų.
"Vadinasi, šimtai milijonų buvo išplauti į užsienį, o dalis - naudojama Lietuvoje", - rašoma
Teisės projektų ir tyrimų centro pranešime.
Prokuratūros pareigūnai pradžioje principingai tyrė šias neteisėtas veikas. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėta baudžiamoji byla ir pareikštas civilinis ieškinys. Tačiau padėtis pasikeitė, kai 2000-aisiais V.Uspaskichas buvo išrinktas į Seimą ir tapo Ekonomikos komiteto pirmininku. Tuomet vienas iš pirmųjų naujojo Seimo aktų buvo generalinio prokuroro pakeitimas.
Konstitucinis Teismas vėliau nustatė, kad 2000-aisiais generalinio prokuroro įgaliojimai buvo nutraukti pažeidžiant Konstituciją, jo įgaliojimų terminui nepasibaigus ir nesant kitų teisėtų generalinio prokuroro atleidimo pagrindų.
Tai metais iš generalinio prokuroro posto buvo atleistas tuometinis generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia. Naujojo prokuroro - Antano Klimavičiaus - paskyrimui absoliučia dauguma balsų tada pritarė tuometinis Seimas.
Pasak teisininkų, iš Valstybės kontrolės Revizijos akto matyti, kad plaunant pinigus su "Jangila" susiję asmenys atliko veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip bendrovės lėšų pasisavinimas, mokesčių vengimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, dokumentų klastojimas, kontrabanda. Tačiau prokuratūros vadovybės pakeitimas iš karto paveikė žemesniųjų prokurorų sprendimus - baudžiamoji byla buvo nutraukta, kaip buvo pranešta, pripažinus, kad minėtas kompleksas veiksmų, susijusių su pinigų plovimu per "Jangilą" esąs tik administracinis nusižengimas, o šiam suėjusi senatis.
Pasak teisininkų, galima įtarti, kad tų pačių asmenų vykdomas pinigų plovimas ir jį lydintys kiti nusikaltimai nepasibaigė po to, kai Kėdainiuose nutraukė veiklą "Jangila". Panašus pinigų plovimas ir jį lydintys nusikaltimai gali būti rasti tikrinant Dalios Budrevičienės iškeltą "vokelių" mokėjimą "Krekenavos agrofirmos" darbuotojams. Atlyginimų mokėjimas "vokeliuose" reiškia, kad dalis bendrovės lėšų yra nusikalstamu būdu pasisavinama, slepiami mokesčiai.
"Dalis "juodų pinigų" naudojama ir korupcijai bei politinės įtakos stiprinimui. Tokias nusikalstamas veikas gali atskleisti prokurorų jau pradėtas tyrimas dėl įtariamo "juodų pinigų" naudojimo Darbo partijos veikloje", - rašoma Teisės projektų ir tyrimų centro pranešime.
Pasak teisės ekspertų, šiomis dienomis visuomenei pateikiama informacija apie minėtas įtariamas veikas ir apie "Jangilos" atidarymą netoli Lietuvos, Kaliningrado srityje, leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti baudžiamąjį tyrimą dėl "Jangilos".
Tokia išvada grindžiama Baudžiamojo kodekso nuostatomis, pagal kurias patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis netaikoma tais atvejais, kai tas pats asmuo ar asmenų grupė daro besitęsiančius nusikaltimus arba kai nesuėjus vieno nusikaltimo senačiai, padaromas naujas nusikaltimas.
Teisininkų nuomone, yra pagrindas įtarimui, kad minėti pinigų plovimo atvejai gali būti siejami su tais pačiais asmenimis.
"V.Uspaskichas turėjo lemiamą įtaką "Vikondai", kai ši įtartinai perleido savo didelių pajamų šaltinį "Jangilai", jis turėjo įtaką su "vokelių" skandalu susijusioje "Krekenavos" agrofirmoje ir jis, kaip steigėjas ir tuometinis vadovas, turėjo įtaką galimai "juodais pinigais" disponavusiai Darbo partijai", - sako teisininkai.
Be to, kaip nustatė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, V.Uspaskichas, būdamas ūkio ministru, naudojo savo pareigas verslui Rusijoje.
"Galima įtarti, kad tam buvo naudojami iš Lietuvos išplauti pinigai. Jei paaiškėtų, kad šie atvejai yra apjungti tų pačių asmenų tyčiniu sumanymu savintis įmonių pinigus, juos plauti bei naudoti "juodajam" verslui bei "juodosioms" politinėms technologijoms, tai tie atvejai galėtų būti vertinami kaip vieno nusikaltimo epizodai. Senatis traukti atsakomybėn būtų nesuėjusi, nes būtų skaičiuojama tik nuo paskutinio epizodo pabaigos", - sako teisininkai.
Teisės projektų ir tyrimų centras pasiūlė generaliniam prokurorui spręsti dėl visų paminėtų atvejų sujungimo į vieną bylą ir jos tyrimo Generalinėje prokuratūroje. Teisininkai turi pagrindo abejoti dėl "Krekenavos agrofirmoje" "vokelių" iškeltos bylos sėkme, kol tos bylos neperims Generalinė prokuratūra.
Šias veikas nacionalinio saugumo požiūriu turėjo persekioti Valstybės saugumo departamentas.
"Tačiau jam vadovauja KGB rezervistas. KGB veiklos imperinis ir nusikalstamas pobūdis yra visuotinai pripažintas faktas", - rašoma teisininkų pranešime.
Jame teigiama, kad "Seimas dar praėjusiųjų metų gruodį yra nusprendęs, jog VSD yra sąlygos paversti šią saugumo tarnybą politinių jėgų manipuliacijos įrankiu, o VSD generalinis direktorius nėra pajėgus vadovauti VSD".
Be to, V.Uspaskicho kontroliuojamos Darbo partijos dėka Seimas negalėjo atleisti iš VSD vadovo pareigų asmens, kuris paties Seimo sprendimu yra toms pareigoms netinkamas. Todėl dėl įtariamu galimai su V.Uspaskichu ir Rusijos įtaka susijusių veikų vertinimo Teisės projektų ir tyrimų centras kreipėsi ne į VSD, o į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Taip pat pasiūlymai tirti minėtas veikas pasiųsti Ekonomikos komitetui, Antikorupcijos komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo nutarė nepritarti Arvydo Pociaus atleidimui iš VSD vadovo pareigų.
VSD vadovą skiria ir atleidžia prezidentas su Seimo pritarimu.
