Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė: „Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais“.
Anot teisininko G. Sakalausko, paaiškėjus, kad K. Bartoševičius nusikalstamas veikas galėjo vykdyti būdamas Seimo nariu, iš teisinės pusės tai nieko nekeičia. Žmogaus statusas tokio nusikaltimo atveju įtakos neturi. Daugiau klausimų kelia kriminologinis aspektas.
„Paprastai tie žmonės, kurie turi pedofilinį potraukį ir negali jo kontroliuoti, kurie ieško tų vaikų, kurie sutiktų lytiniams santykiams, naudojasi galia. Čia gali veikti galios disbalansas, kaip, pavyzdžiui tarp kunigo ir patarnautojo, vaikų darželio auklėtojo ir auklėtinio ar Seimo nario ir su juo susitinkančio žmogaus.
[Reikia išsiaiškinti] kiek tas jo statutas galėjo tą prieinamumą prie vaikų palengvinti. Bet baudžiamosios teisės prasme jokio skirtumo nėra“, – tv3.lt sako G. Sakalauskas.
Jei paaiškės, kad mesti kaltinimai K. Bartoševičiui yra tiesa, jam grės laisvės atėmimo bausmė.
„Bet kuriuo atveju mažamečių seksualinis prievartavimas yra labai sunkus (gali grėsti iki 13 metų laisvės atėmimo bausmė – aut. past.), nepilnamečių sunkus (gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė – aut. past ) nusikaltimas.
Jeigu tai paaiškėtų, visa logika paprasta – būtų imamas vidurkis, kuris gresia. Pavyzdžiui, jei gresia 10 metų, tai 6 metai būtų vidurkis. Tai teismas, priklausomai nuo lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių tą bausmę skaičiuoja į viršų arba į apačią“, – nurodo teisininkas.
Tiek sunkaus, tiek labai sunkaus nusikaltimo atveju nėra galimas bausmės atidėjimas.
„Nebent su visiškomis išimtimis. Faktiškai, be jokių abejonių, gresia realus įkalinimas ilgam laikui“, – sako G. Sakalauskas.
Tai, kad byloje figūruoja 4 vaikai, gali prailginti bylos eigą. Nepilnamečių apklausos tokiose bylose yra sudėtingos – jose turi dalyvauti psichologai. Vaikai turi būti apklausiami tik vieną kartą, kad nebūtų traumuojami.
„Reikia įrodinėti, kad tokie veiksmai buvo ir juos gretinti su tuo, ką vaikas sako, su tuo, ką kodeksas numato. Nes seksualinis prievartavimas – nuolatinis aistros tenkinimas fiziniu būdu. Tai iš tų vaikų reikia sužinoti, ką jie prisimena, kiek tai tikrai buvo seksualinis prievartavimas.
Taip pat svarbu išsiaiškinti, kiek tie parodymai buvo patikimi. Nes būna kartais, kad vaikai fantazuoja, nors taip atsitinka retai. Taip pat svarbu, ar tai buvo atskirai keturi vaikai, ar visi kartu. Tada tie dalykai sudėtingesni tampa“, – sako G. Sakalauskas.
„Čia ilga istorija dar bus, aš manau. Nors paprastai vidurkis tokių bylų iki pirmo atidavimo teismui – metai laiko. Po to, be abejonės, bus skundžiama, nepriklausomai nuo teismo sprendimo. Tai spėju, kad porą metų lauksime iki galutinio sprendimo“, – priduria ekspertas.
Bartoševičiui skirtos kardomosios priemonės
Pasak prokuratūros, mandato atsisakęs politikas buvo apklaustas. Prokuratūra nekomentuoja, kokios pozicijos įtariamasis laikėsi per apklausą. Anksčiau K. Bartoševičius yra paneigęs jam mestus įtarimus.
Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, jam paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas.
„Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais“, – rašoma pranešime.
Prokuratūra taip pat teigia neteiksianti detalesnės informacijos apie galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, laiką, vietą, ryšį su įtariamuoju. Taip, institucijos teigimu, siekiama „užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į konfidencialumą“.
Generalinė prokuratūra prieš savaitę pranešė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.
Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.
Trečiadienį prokuratūra nurodė, jog vadovaujantis ikiteisminio tyrimo interesais, teikiant prašymą buvo laikomasi „griežto konfidencialumo principo“, todėl raštu Seimo pirmininkė buvo informuota tik apie ikiteisminio tyrimo faktą, jo pradėjimo datą bei Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos buvo pradėtas šis tyrimas.
„Vėliau, Seimo pirmininkei pasiteiravus, ar Seimo narys K. Bartoševičius, pranešęs viešai apie savo sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato, yra tas pats asmuo, kuris minimas atsiųstame rašte, ir įvertinus, kad šioje situacijoje tokios informacijos pateikimas yra reikalingas Seimo pirmininkei priimant sprendimus, buvo išsiųstas patikslinimas, kuriame įvardintas konkretus Seimo narys“, – rašoma prokuratūros pranešime.
K. Bartoševičiaus pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo Vyriausioji rinkimų komisija gavo elektroniniu paštu sausio 20 dieną, apie 20 valandą, jam būnant komandiruotėje. Praėjusį antradienį jo mandatas panaikintas.
Politikas žurnalistams tvirtino, kad tai apgalvotas, ne staiga gimęs, o pribrendęs apsisprendimas. Jis tvirtino palikti Seimą nutaręs dėl asmeninių priežasčių, tai yra sveikatos būklės.
Lietuvą supurtęs pedofilijos skandalas – kokia žala bus konservatoriams?
