Lietuvos teismai užversti darbu, o bylos nagrinėjamos metų metais. Oficiali statistika liudija, kad 2009-aisiais pirmosios instancijos teismuose buvo registruota per 700 baudžiamųjų ir net per 4 tūkst. civilinių bylų, kurių nagrinėjimas užtruko 12 ir daugiau mėnesių.
- Kodėl mūsų piliečiams taip ilgai tenka laukti sprendimų? - “Respublika" klausė Teismų tarybos pirmininkės Laimos GARNELIENĖS.
- Tai užtrunka dėl bylų gausos. Baudžiamųjų bylų padidėjimas nėra labai didelis - pernai padidėjo beveik 5 tūkstančiais, o štai civilinių bylų apylinkių ir apygardų teismuose skaičius išaugo daugiau nei 50 tūkst. Atsirado bylų, būdingų šiam laikotarpiui. Tai - ir bankroto bylos, ir labai išaugęs bylinėjimasis dėl neteisėto atleidimo. Arba apskritai kreipiasi žmogus dingus darbdaviui, kai reikia nutraukti darbo santykius. Aišku, atsirado bylų dėl darbo užmokesčio, kai įmonė normaliai funkcionuoja, turėtų būti mokami atlyginimai, bet jų nėra.
Daug smulkių pagal savo turinį bylų dėl komunalinių mokesčių. Tai bylos, kurios visiškai nesudėtingos, bet jų skaičius yra didelis. Ankstesniais metais, kai pareigūnai bylinėjosi dėl darbo užmokesčio, jų reikalavimus galima būdavo jungti į vieną. Čia nesujungsi, nes atsakovai skirtingi, ieškovai skirtingi, pinigų sumos skirtingos. O darbo sąnaudų tos bylos vis tiek reikalauja.
Kadangi šias bylas nagrinėja tie patys teisėjai, sudėtingesnių bylų nagrinėjimas nusikelia ir pailgėja.
- Reikia didinti teisėjų skaičių ar galima rasti kitą išeitį?
- Labai gera teisingumo ministro iniciatyvos esmė - atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų. Kad jos būtų perduotos kitoms institucijoms. Aš, pavyzdžiui, visiškai pritariu, kad komunalinius mokesčius galėtų sutvarkyti notarai. Iš tikrųjų yra akivaizdi skola, notaras galėtų duoti, kaip anksčiau sakydavo, vykdomąjį užrašą, ir jau pats žmogus, jeigu nesutinka, kreiptųsi į teismą. Mes jau vietoj šimto bylų turėtume vieną, nes gal raštą ginčytų vienas iš šimto. Arba jeigu būtų įteisinta elektroninė byla. Dokumentai būtų pateikiami elektroniniu būdu, ir kaip mes juokaujame, vienu klavišo paspaudimu galima būtų išspręsi šimtą bylų. Bet vėl tai reikalauja tam tikrų finansinių injekcijų, tai šiuo metu nėra realu.
- Vis girdime, kad prezidentė nuolat paskiria naujų teisėjų, o jų vis trūksta...
- Teisėjų skaičiaus iš esmės didinti negalime. Etatus paimame iš kitų teismų, kur darbo krūviai mažesni. Ką tik nusprendėme kreiptis į prezidentę, kad būtų sumažintas teisėjų skaičius Raseinių ir Kaišiadorių rajonuose ir atitinkamai padidintas teisėjų skaičius Kauno miesto ir Šiaulių miesto teismuose. Prašyti didinti teisėjų skaičių kaip ir nelogiška. Ta ekonominė padėtis nebus tokia bloga amžinai. Galbūt po poros metų darbo krūvis mažės ir teisėjų tiek nereiks.
- Ar neatsitiks taip, kad mažesnį darbo krūvį turinčių teismų teisėjams gali tekti ieškotis darbo kitur?
- Gal skambės šiurkščiai, bet mes nemažiname gyvų teisėjų sąskaita. Sakykime, tai daroma tada, kai dėl kokių nors priežasčių tas etatas tampa laisvas. Reikėtų mažinti teisėjų Varėnoje, Lazdijuose. O Joniškyje irgi mažesnis darbo krūvis nei kitur. Bet ten mažinti nebėra kaip - teisme negali dirbti mažiau nei trys teisėjai.
- Pernai teismų pirmininkai choru verkė, kad mažinamas finansavimas atitolins sprendimų priėmimą.
- Finansavimo mažinimas labai atsiliepė. Kai kurie teismai atleido dalį darbuotojų.
- Teisėjų?
- Ne, ne teisėjų. Nėra pinigų, kad galima būtų sukomplektuoti teisėjų padėjėjų etatus. Tai yra dalis techninio darbo, kurį galėtų atlikti tiesiog padėjėjas arba kažkoks teismo specialistas. O dabar tai gula ant teisėjo pečių. Man gaila Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo teisėjų, kur, galima sakyti, kai kurie teisėjai turėdavo nakvoti teisme. Ten pats didžiausias darbo krūvis. Šio teismo veikimo zonoje sukoncentruota daug institucijų. Šiaip visų Vilniaus apylinkių teismų darbo krūvis yra didelis. Nes jeigu teismo veikimo zonoje yra banko būstinė, tai jis bus apkrautas banko reikalavimais.
- Teisėjai dažnai žurnalistams užsimena apie nepakeliamus darbo krūvius. Jus turbūt tokie skundai taip pat pasiekia?
-Kai kurie teisėjai jau pradeda pykti, kad niekas nekompensuoja už ikiteisminių tyrimų funkcijų vykdymą, budėjimus savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Tu turi savo tiesioginį darbą atlikti, po bylų nagrinėjimo rašyti, o dar ir už tuos budėjimus poilsio bei švenčių dienomis irgi niekas nemoka. Vyriausybė nėra nustačiusi mechanizmo, o kompensavimas atostogomis - panaikintas. Todėl kai kurie teisėjai žada savaitgaliais nebebudėti. Bet kol kas budi.
