Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) per dvejus metus išnagrinėjo vadinamos Alfuko grupuotės narių skundus ir paskelbė nuosprendį. Jis gerokai švelnesnis nei tas, kurį dar 2011 metų pabaigoje buvo paskelbę Kauno apygardos teismo teisėjai. Sudėjus visiems nariams Kaune skirtas bausmes, susidarė net 136 metai nelaisvės. Vilniaus teisėjai bausmes sumažino iki 76 metų.
Dviejuose ankstesniuose „Akistatos“ numeriuose rašėme apie tai, kaip Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo (narkotikų) skyriaus pareigūnai po keletą metų trukusios operacijos Dzūkijoje surado narkotikų gamybos laboratoriją ir sulaikė narkotikų gamintojus. Kauno apygardos teismas 2011 gruodį paskelbė nuoprendį. Grupuotės vadeivai pripažintam Alfonsui Želviui-Alfukui teismas skyrė 20 metų nelaivės bausmę. Kiti grupuotės nariai už grotų buvo pasiųsti 11-18 metų.
Taigi Alfuko grupuotė gavo griežtas bausmes, kurias jų advokatai Ričardas Girdziušas, Tomas Kaminskas, Aleksandras Palamarčiukas, Eglė Mockienė, Auksanas Čiupaila, Jonas Gaidukevičius, Linas Belevičius, Artūras Špilkovas ir Evaldas Liutkevičius apskundė. Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė 7 nuteistieji: A. Želvys, A. Karčiauskas, A. Sabiničius, A. Stanevičius, M. Ragulskis, G. Ragulskis ir A. Jakubaitis. Motyvus tiek advokatai, tiek nuteistieji parašė labai argumentuotus. Visi kaip vienas nuteistieji neigė, kad jie priklausė nusikalstamam susivienijimui.
Siejo tik giminystė
Pavyzdžiui, A. Želvys pripažino tik tai, kad namuose laikė 1,5 litro BMK prekursoriaus. Jis teigė, kad neorganizavo nusikalstamo susivienijimo ir jo veiklai nevadovavo, toks susivienijimas iš viso neegzistavo, o su nuosprendyje minimais asmenimis apie nusikalstamas veikas nekalbėjo, su jais jį siejo kitokio pobūdžio ryšiai – giminystė, draugystė, verslas ir pan. Jis pažymėjo, kad neorganizavo BMK ir metamfetamino gamybos, nieko draudžiamo garažuose ir kitose nuosprendyje nurodytose vietose nelaikė. A. Želvys teigė manantis, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes jame aptarti įrodymai gauti neteisėtais būdais. Be to, skundžiamame nuosprendyje tik atkartoti kaltinamojo akto teiginiai, o pats kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio reikalavimų – jame nenurodyti nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas bei pagrindiniai duomenys, pagrindžiantys jo kaltę.
A. Želvys nesutiko, kad pagrindinis jo kaltės įrodymas yra pokalbių stenogramos su šių pokalbių interpretacijomis ir komentarais, kurie yra palankūs kaltinimą palaikiusiems prokurorams. Nuteistasis pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių minėtus komentarus. Alfukas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos kratos, rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos, įrankiai, talpos bei kiti daiktai, ant kurių rasti pėdsakai, tačiau pateiktose specialistų išvadose nėra duomenų, kad ant minėtų objektų būtų rasta jo pėdsakų, tačiau skundžiamas nuosprendis vis tiek buvo grindžiamas šiomis specialistų išvadomis.
Jo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo kaltę, kaltinamajame akte, pateikti išgalvoti dalykai, o skundžiamas nuosprendis grindžiamas ne įrodymais, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų versijomis, bendro pobūdžio teiginiais bei įrašytų dalies pokalbių komentarais. Nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenustatyta, kada šis tariamas nusikalstamas susivienijimas susikūrė, kam, kada ir už kokią sumą buvo realizuotos minėtos medžiagos, taip pat nenustatytos aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų realizacija Norvegijoje ir Olandijoje, atsiskaitymus už šias medžiagas bei bendrą nusikalstamo susivienijimo kasą.
Apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė ikiteisminio tyrimo pareigūnų sukurta versija, komentuojant įrašytus pokalbius. Tačiau dalis tų poklabių neaiškūs dėl juose girdimo triukšmo, trūksta pokalbio dalių, todėl nežinomas išsamus pokalbių turinys ir šių pokalbių esmė. Todėl, nuteistojo nuomone, pokalbių stenogramos pateiktos taip, kaip buvo patogu prokurorams. Pavyzdžiui, stenogramoje parašyta, kad A. Želvys sako, jog „žmogui išmokyti 50 000 eurų.“ Prokurorai daro išvadą, kad žmogų išmokinti gaminti psichotropines medžiagas kainuoja 50 000 eurų.
Panašūs ir kitų nuteistųjų skundai.
Bausmės ne per griežtos
Juos išnagrinėjęs LApT paskelbė: „Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai“.
Toliau 64 puslapių nuosprendyje daug beletristikos. Teisėjai netgi išvardina vos ne visus Baudžiamojo Kodekso straipsnius ir surašo minimalias bausmes, kad pagrįstų, dėl ko nereikėtų sumažinti bausmes už neteisėtą diponavimą narkotinėmis medžiagomis. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelį kiekį narkotinių medžiagų gamybą numatyta laisvės atėmimo bausmės minimali riba yra dešimt metų. Vertinant šį straipsnį kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių kontekste, matyti, kad šios teisės normos minimali bausmės riba – dešimt metų laisvės atėmimo, labai skiriasi savo griežtumu nuo kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių. Pavyzdžiui už nužudymą minimali bausmė – septynerių metų laisvės atėmimas, už išžaginimą – trijų mėnesių laisvės atėmimas, už prekyba žmonėmis – dvejų metų laisvės atėmimas. O štai už disponavimą narkotikais net 10 metų.
Šioje baudžiamojoje byloje vis tik buvo įrodyta, kad A. Želvys organizavo, o A. Karčiauskui ir A. Stanevičiui padedant, M. Ragulskis, G. Ragulskis, V. Pajaujis pagamino 59,593 kg metamfetamino. Šis kiekis beveik 600 kartų viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą labai didelį psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekį. Nors pagaminta psichotropine laikoma medžiaga nebuvo realizuota, tačiau šios medžiagos – metamfetamino – kiekis leidžia daryti išvadą, jog šie kvaišalai buvo gaminami ir laikomi turint tikslą juos realizuoti. „Nusikaltimo dalyko – psichotropinės medžiagos – kiekis rodo didesnį nusikaltimo subjektų pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismo jiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos“ – konstatavo LApT teisėjai.
Tad už tuos pagamintus narkotikus A. Želvys liko nuteistas 14 metų (bausmė sumažėjo 6 metais), M. Ragulskis – 13 metų (sumažėjo 3 metais), G. Ragulskis –13 metų ( sumažėjo 2 metais), V. Pajaujis – 10 metų ( sumažėjo 3 metais), A. Karčiauskas – 13 metų ( sumažėjo 5 metais), A. Stanevičius – 10 metų (tiek ir buvo nuteistas anksčiau).
Kaltė neįrodyta
Labiausiai pasisekė A. Sabiničiui. Už dalyvavimą nusikalstame susivienijime jis buvo nuteistas 12 metų ir 6 mėnesių bausme, o už narkotikų gamybą – 12 metų. Bendra bausmė buvo 16 metų laisvės atėmimo. LApT jį pagal tuos abu BK straipsnius jį išteisino ir jis tiesiog iš teismo salės iškeliavo namo.
A. Sabiničius pagal Kauno apygardos teismo nuosprendį sutarė su A. Želviu, jog šis apmokys V. Pajaujį gaminti metmfetaminą ir nusivežė jį į laboratoriją, kur gamino narkotikus. Šias išvadas Kauno teismas grindžia pokalbiais užfiksuotais atliekant operatyvinius veiksmus. Tačiau pats A. Sabiničius teigia, jog jokių narkotikų negamino ir apie jų gamybą nežinojo, o kaltinime nurodytą dieną važiavo žvejoti. Įrodant jo kaltę buvo remtąsi A. Želvio namuose įrašytais pokalbiais, tačiau LApT teisėjai perklausę garso įrašus tokių vienareikšmiškų išvadų daryti nedrįso. Šiuos pokalbius galima traktuoti taip, kaip protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus traktavo protokolą surašęs pareigūnas, tačiau galima traktuoti ir kitaip, tame tarpe ir taip, kaip nurodo nuteistieji – kad kalbama apie žvejybą, verslo reikalus, bet ne apie psichotropinių medžiagų gaminimą.
Per mažai kalbėjo
Visuose įrašytuose ir kaip A. Sabiničiaus kaltę pirmosios instancijos teismo vertinimu patvirtinančiuose pokalbiuose asmuo, įvardintas kaip A. Sabiničius, kalba labai mažai. Jam priskiriami žodžiai yra trumpi, nereikšmingi. A. Sabiničius nepripažino, kad visi A. Želvio namuose įrašyti ir jam priskirti pasisakymai yra, būtent, jo.
Siekiant pašalinti abejones, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo paskirta ir atlikta fonoskopinė ekspertizė. Identifikuojant asmens balsą, dėl nepakankamai kokybiškos kalbinės medžiagos, ekspertizės metu nebuvo atliktas akustinis-parametrinis tyrimas, buvo atlikta tik audityvinė-lingvistinė analizė, todėl išvados dėl A. Sabiničiaus balso yra tik tikėtinos. Vien tikėtina išvada nėra pakankamas įrodymas. Tačiau ir darant išvadą, kad tai buvo Sabo balsas, įrašas kalba jo naudai, nes girdisi, kaip A. Želvys kalba, kad nenori bendrai veikti su A. Sabiničiumi: „aš nenoriu dalyvauti tavo toj maklėj“, „tu daryk atskirai“, „pasistatysi savo žmones, viską pasidarysi pats. Ištikrųjų – taip geriausia“. Ir kitų pokalbių turinys taip pat neleidžia daryti išvados, kad A. Sabiničius padėjo gaminti ar laikyti metamfetaminą.
Susivienijimo nebuvo
Po Apeliacinio teismo nuosprendžio į laisvę išėjo ir A. Jakubaitis. Kadangi Apeliacinio teismo teisėjai nepripažino, kad buvo nusikalstamas susivienijimas ir visus dėl šio straipsnio išteisino, tad A. Jakubaitis beliko nuteistas už disponavimą prekursoriais 3 metų laisvės atėmimo bausme, o ją jau yra atlikęs.
„Metamfetamino gaminimas labai dideliu kiekiu yra labai sunkus nusikaltimas, – rašoma LApT nuosprendyje. – <...>.Bet kokiai sąmoningai žmonių grupės bendrai veiklai – darbui, sportui, menui ir t. t. – būdingas funkcijų, užduočių, vaidmenų pasidalijimas, t. y. kiekvienas asmuo bendroje veikloje atlieka savo funkciją, užduotį, vaidmenį, siekiant bendro rezultato. Toks funkcijų, vaidmenų, užduočių pasidalijimas būdingas ir nusikalstamai veikai, tame tarpe ir metamfetamino gaminimui – vieni asmenys įrengia patalpas, sumontuoja įrangą, kiti tiekia prekursorius ir kitas chemines medžiagas, kurios reikalingos metamfetamino gaminimui, treti betarpiškai gamina psichotropinę medžiagą. Visi šie asmenys veikia organizuotai, tačiau negalima visais atvejais šių asmenų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio nuostatų“.
Teismo nuomone, tik ilgą laiką, nuolat, pastoviai, dideliais kiekiais psichotropines medžiagas gaminanti, gabenanti, realizuojanti, iš šios veikos dideles pajamas gaunanti, iš to pragyvenanti bei kurianti materialinę bazę nusikaltėlių grupė, kurios narius sieja ilgalaikiai, pagrįsti drausme ir bauginimu subordinaciniai hierarchiniai santykiai, pagrįsti vaidmenų, užduočių paskirstymu ir kontrole, grupės narių privalomas paklusimas subordinaciniais pagrindais, negalėjimas savarankiškai pasitraukti iš grupės nusikalstamos veikos darymo, kvalifikuojama kaip nusikalstamas susivienijimas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį.
Šioje byloje nustatytas tik vienas psichotropinės medžiagos gaminimo ir laikymo faktas, nenustatyta, kad bendrininkai iš nusikalstamų veikų gavo pajamų, grupės narių nesiejo bauginimu ar prievarta pagrįsti subordinaciniai santykiai. Iš pokalbių įrašų galima daryti išvadą, kad A. Želvio autoritetas tarp bendrininkų yra didesnis, tačiau jo nurodymai nėra privalomi, už jų nevykdymą nėra jokių grasinimų, sankcijų, jis su kitais asmenimis kalba kaip su sau lygiais. Todėl ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad bendra vyrų nusikalstama veika buvo tokia pavojinga, jog keltų grėsmę visuomenės saugumui, todėl A. Želvys išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį (kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas), o A. Karčiauskas, A. Stanevičius, M. Ragulskis, G. Ragulskis, V. Pajaujis, A. Jakubaitis bei A. Sabiničius, kuris nepadarė jokių nusikaltimų, išteisinami pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį (tas, kas dalyvavo susivienijmo veikloje) nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.
Pinigus grąžino
LApT teisėjai nusprendė, kad nuteistieji tik gamino narkotikus, tačiau nebuvo įrodyta, kad juos pardavė ir iš to turėjo naudos. Nusikaltimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.
Byloje nustatyta, kad 2009 metų gegužės 10-15 dienomis Alytaus rajone buvo pagaminta ir laikoma 59,593 kg metamfetamino. Tačiau jokia dalis psichotropinės medžiagos iš šio kiekio nebuvo parduota ar kitaip išplatinta. Visas pagamintas psichotropinės medžiagos kiekis policijos pareigūnų buvo surastas ir paimtas, tad gamintojai patyrė didžiulius nuostolius. Tad Vilniaus teisėjai nusprendė, kad reikia juos bent kiek padengti ir todėl visus Kauno teisėjų konfiskuotus pinigus nusprendė grąžinti nuteistiesiems, iš kurių jie buvo paimti.
Pabaiga. Pradžia – Nr. 46
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
AKISTATA
