D. Vilytė Seimo Audito komitetui trečiadienį pristatė tarnybos 2017 m. veiklos ataskaitą. VPT fiksuoja, kad pernai sulaukė 9 proc. daugiau skundų apie galimus pažeidimus nei 2016 m. Tačiau pernai, palyginti su 2016 m., nuo 21 proc. iki 10 proc. ryškiai sumažėjo pranešimų, kuriais remiantis pirkimai ar sutartys buvo perduoti vertinti.
Mažiausia kaina – nėra kokybės garantas
VPT vadovė pastebi, kad lietuvių mentalitetas keičiasi lėtai ir tarp mūsų vis dar gajus mąstymas, kad viešuosius pirkimus turėtų laimėti mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.
„Dabar po trupučiuką kalbama, kad perkame vertę ir ne visada mažiausios kainos kriterijus gali laiduoti, kad mes išlošiame. Ilgalaikėje perspektyvoje, eksploatacinės išlaidos, tarnavimo laikas, gyvavimo ciklas, kaštų ir naudos analizė. Tie dalykai dar kol kas neateina į mūsų kultūrą. Po trupučiuką tuos klausimus kelia valstybinėse įstaigose po truputį kelia valdybos, tarybos“, - komitete sakė D. Vilytė.
Statybos kelia daugiausiai problemų
Eilę metų viešųjų pirkimų tendencijos nesikeičia – statybų sektorius išlieka neskaidriausiu sektoriumi, kur VPT atlieka daugiausiai vertinimų. Iš visų pernai tarnybos atliktų pirkimų vertinimų – 52 proc. sudaro būtent statybų sektoriaus viešieji pirkimai.
„Daugiausiai skundė dėl statybos darbų, dėl transporto, dėl medicinos. Bet, aišku, daugiausiai skundė statybos darbus. Statybos buvo mūsų kaip prioritetinė sritis“, - posėdyje kalbėjo D. Vilytė.
VPT duomenimis, statyboms Lietuvoje kasmet išleidžiama apie 2,4 mlrd. eurų, o net apie 64 proc. šios vertės siekia viešųjų pirkimų metu sudarytos sutartys, kurių vertė kasmet auga.
Kiti problemiškiausi sektoriai, apie kuriuos VPR sulaukė daugiausiai skundų dėl galimų pažeidimų – transporto įranga ir pagalbiniai transportavimo gaminiai, medicinos įranga, farmacijos ir asmens higienos produktai, architektūros, statybos, inžinerijos ir inspektavimo paslaugos, IT paslaugos.
Teigiami pokyčiai maitinime ir kelių ženklinime
„Viskas, kas susiję su viešaisiais pirkimais turi negatyvų padažą, bet galima pastebėti ir gerų dalykų. Du pirkimai – maitinimas skurstantiesiems ir horizontalusis kelių ženklinimas“, - posėdyje kalbėjo D. Vilytė.
Pagalbai skurstantiems asmenims Europos Sąjunga Lietuvai 2014-2020 m. skyrė 76,5 mln. eurų. Nuo 2016 m. pakeitus už maisto skurstantiesiems pirkimą atsakingą instituciją, 2017 m. pavyko sutaupyti 7,7 mln. eurų.
Iki 2015 m. už maisto pirkimą atsakinga Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra teismo buvo pripažinta pažeidusi viešųjų pirkimų įstatymą, apribodama konkurenciją pirkimo konkursuose.
Teigiami pokyčiai pasijuto pirkimo atsakomybę perdavus Europos socialinio fondo agentūrai – viešuosiuose pirkimuose atsirado daugiau tiekėjų, atpigo maisto produktai.
Geriau sekėsi vykdyti ir valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimą. 2016 m. Automobilių kelių direkcijos rengtuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavo tik keturi tiekėjai, o 2017 m. – šeši. Padidėjus konkurencijai, kaina, pasiūlyta tai pačiai darbų apimčiai skiriasi nei 2,7 karto (nuo 10,43 mln. eurų iki 3,83 mln. eurų).
