Vilniuje pasirodę vieno teatro reklamos plakatai, kuriuose vaizduojamas moters veidas ir užrašas didelėmis raidėmis „Aš žudysiu“, sukėlė prieštaringų diskusijų tarp Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) narių.
Prieštaringų nuomonių sulaukusi teatro reklama (RsV agentūros AD VERUM nuotr.)
Dalies jų teigimu, mokslo metų pradžios išvakarėse ši sostinės gatvėse pasirodžiusi reklama yra neetiška ir jai turėjo būti pasirinkti kiti reklamos kanalai, nepasiekiantys jautriausios visuomenės dalies – vaikų ir paauglių.
„Natūralu, kad marketingo specialistai siekia pritraukti kuo didesnį vartotojų dėmesį, tačiau dažnai tai daroma bet kokiomis priemonėmis, pamirštant elementarias etikos normas, – teigė LiMA valdybos narys Rytis Buračas. – Tokia komunikacija silpnina visa tai, ką investavome į akcijas prieš smurtą, prievartą ir patyčias“. Jaunąją kartą saugome nuo žalingo reklamos poveikio, galioja nemažai apribojimų bet kokiam kenksmingam turiniui – pavyzdžiui, smurtą vaizduojanti televizijos programa žymima ženklu „N-18“. R. Buračo teigimu, neturėtume taikyti išimčių informacijai, kuri pasiekia per reklamos priemones – ypač tas, kurios skelbiamos visiems prieinamoje vietoje, ir gali žaloti vaikų bei paauglių psichologiją.
LiMA nario Giedriaus Morkūno įsitikinimu, kalbinė konstrukcija „Aš žudysiu“ yra psichologiškai labai paveiki: „Įsivaizduokite, kaip tokia reklama gali paveikti maištaujančio amžiaus jaunuolius, kurie yra pilni pykčio ant aplinkinio pasaulio?“. Marketingo specialisto nuomone, ši reklama – socialiai neatsakingo projekto pavyzdys, nes neįvertintas jos poveikis skirtingoms žmonių grupėms gali sukelti liūdnų pasekmių.
Jam antrina ir LiMA valdybos narys Saulius Kazlauskas, teigiantis, jog šokiruojantys elementai reklamoje, ypač socialinėje, gali būti naudojami, bet tai turi būti daroma itin apgalvotai ir atsakingai. „Kontraversiškas vaizdas turėtų būti panaudotas taip, kad nekeltų dviprasmiškų minčių, skatintų pozityvias nuostatas ar elgsenos formavimą. Spektaklio reklamoje būtent to ir trūksta. Joje žudymas tiesiog pateikiamas kaip norma, o normalumo įspūdį dar labiau sustiprina patrauklios, elegantiškos ir tvarkingos moters nuotrauka“.
„Vis dėlto reklama gali būti geras būdas skatinti tėvus kalbėtis su vaikais, atsakyti į jiems kylančius klausimus, – sako LiMA narė Rūta Elijošaitytė. – Jei bijosime įtraukti visuomenę į diskusijas, ji ir nepasistūmės į priekį – šie plakatai skatina pasidomėti, kodėl naudojamos būtent tokios drastiškos priemonės, ką norima pasakyti rodomais vaizdais bei žodžiais“. Anot R. Elijošaitytės, daugelis gerų, kažko pamatinio išmokančių meno kūrinių būna sukrečiantys, tragiški, juose žudoma ir mirštama, tačiau niekas nesako, kad tai yra blogai.
Didelė Lietuvos marketingo asociacijos narių dalis vieningai sutarė, kad spektaklio reklama yra išliekanti atmintyje ir kelianti diskusijas, tačiau jai reikėtų rinktis kitus komunikacijos kanalus, skirtus suaugusiems, bet ne gatves, kuriose prieš mokslo metų pradžią gausu vaikų bei paauglių.
