Žinių radijas Seimas vėl ketina nagrinėti Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymų projektus, kurie įteisintų originalią pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis bei leistų platesnį lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Remigijus Šimašius „Žinių radijo" laidoje „Ryto espreso“ teigė, kad šis projektas yra tapęs politinio šantažo įrankiu:
„Reikėtų pradėti nuo to ar apskritai Lietuvai reikia tautinių mažumų įstatymo. Daugelis šalių neturi tokio įstatymo, bet tai netrukdo spręsti tautinių mažumų problemų. Seimui teikiamas įstatymas iš esmės yra pritaikytas tik lenkų tautinei mažumai. O juk Lietuvoje gyvena žymiai daugiau tautinių mažumų. Kai dėl gatvių pavadinimų – nematau jokių problemų netgi ne tautinės mažumos gausiai gyvenamoje vietoje. Kodėl karaimų gatvės pavadinimo neužrašius karaimų kalba, o žydų gatvės – jidiš? Ten, kur gausiausia gyvena lenkai, irgi, galbūt, būtų galima greta lietuviško užrašo užrašyti ir lenkiškai. Vilniuje, sakysim, juk matome gausybė angliškų ir šalia lietuviškų nuorodų. Bet visa tai reikia daryti, nuleidus emocijų garą. Nes dabar tai yra emocijų pliūpsnis ir politinio šantažo įrankis“, – sakė R. Šimašius
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys teigia, jog tai, kad greta lietuvių kalbos būtų leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba, taip pat originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis, esą gali lemti lenkų tautinės mažumos atsiskyrimą nuo Lietuvos valstybės:
„Priėmus tokį Tautinių mažumų įstatymą, mes dar kartą užliptume ant to pačio greblio, kaip ir 1989 metais.(1989 metais buvo priimtas, vėliau Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pratęstas ir iki 2010 metų galiojęs Tautinių mažumų įstatymas – red.). Lietuvoje nei socialinės, nei ekonominės sąlygos iš esmės negerėja. Lietuvoje gyvenantis lenkas visada lygins savo situaciją su Lenkijoje gyvenančiu tautiečiu. Lenkų politikų taikoma retorika ir mūsų politikų noras bet kokia kaina išlikti valdžioje, aukojant tautines vertybes, anksčiau ar vėliau lems tai, kad Lietuvos lenkai norės atsiskirti nuo šitos valstybes, nes jie nesijaučia visaverčiais Lietuvos valstybės piliečiais. Taip pat, beje, kaip ir patys lietuviai toje pačioj Lietuvoj“ - sakė P. Urbšys.
