Įpusėjus suplanuotam taupymo lakštų platinimui aiškėja, kad patrauklumu tarp gyventojų ir smulkių investuotojų šis taupymo instrumentas nesužibo. Nepasitikinčiųjų bankais ir norinčiųjų paskolinti valstybei "kojinės" jau pustuštės, o kiti gyventojai renkasi gerokai didesnes bankų indėlių palūkanas.
Prieš pradedant leisti į apyvartą taupymo lakštus Finansų ministerija, apsidrausdama nuo galimos nesėkmės, skelbė, kad "sistemai reikės laiko įsibėgėti". Dabar jau kalba faktai.
Per pirmąją šių vertybinių popierių platinimo emisiją Vyriausybė tikėjosi iš gyventojų pasiskolinti daugiau kaip 100 mln. litų. Šią savaitę pasibaigus penktosios taupymo lakštų emisijos platinimui iš viso pasiskolinta vos 3,957 mln. litų.
Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo skelbiamais duomenimis, penktosios taupymo lakštų emisijos rezultatas - 36,5 tūkst. litų. Per ketvirtąjį etapą Vyriausybė pasiskolino tik 12,1 tūkst. litų, per trečiąjį - 147,2 tūkst. litų, per antrąjį - 471 tūkst. litų. Sėkmingiausias buvo pirmasis etapas - per jį smulkūs investuotojai Vyriausybei paskolino 3,291 mln. litų.
Iki rugsėjo pabaigos Finansų ministerija ketina platinti dar 5 lakštų emisijas.
Šį antradienį pradėtos platinti šeštosios taupymo lakštų emisijos metų palūkanos - 7,88 procento. Pirmadienį baigtos platinti penktosios emisijos palūkanos buvo 7,79 procento. Už ketvirtosios emisijos lakštus bus mokamos 7,72 proc., trečiosios 7,22 proc., antrosios - 7,03 proc., už pirmosios - 7,05 proc. metų palūkanos.
LŽ primena, kad taupymo lakštų palūkanų normos nustatomos pagal penkių mažiausias palūkanų normas mokančių taupomųjų bankų palūkanų normų vidurkį, sumažinant jį dydžiu, kuris atitinka taupymo lakštų aptarnavimo sąnaudas.
Milijardai santaupų
Lietuvos banko duomenimis, per šių metų birželį pinigų finansinės institucijos iš namų ūkių ir nefinansinių korporacijų priėmė naujų indėlių už 2327 mln. litų, kurių vidutinė palūkanų norma siekia 7,11 procento. Iš šios sumos 960 mln. litų už vidutines 6,4 proc. palūkanų normas apsisprendė indėliuose laikyti nefinansinės korporacijos, ir 1 mlrd. 367 mln. litų - namų ūkiai už vidutinį 7,61 proc. pajamingumą.
Populiariausias indėlių terminas - nuo 1 iki 6 mėnesių (1274 mln. litų), nemažos dalies (680 mln. litų) indėlių terminas siekia iki 1 mėnesio, 6-12 mėnesių terminui per birželį padėta 315 mln. litų indėlių, 1-2 metų terminui - 52 mln. litų.
Vien bankuose laikomų gyventojų indėlių suma šiemet sumažėjo 248,616 mln. litų, iki 23,859 mlrd. litų, o per birželį padidėjo 314,167 mln. litų.
Lietuvos bankų ir kredito unijų palūkanų normų portalo Indeliai.lt duomenimis, už vienų metų laikotarpio terminuotus indėlius siūlomos palūkanos šiuo metu šalies komerciniuose bankuose siekia nuo 9 iki 10 proc., o kredito unijos moka nuo 9,3 iki 10,4 proc. palūkanas.
Nepelninga ir nepasiekiama
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė neabejoja, kad taupymo lakštų kainodara yra pagrindinė jų nepopuliarumo priežastis - žmonės renkasi naudingesnius santaupų investavimo būdus.
"Kainodara sudaryta taip, kad taupymo lakštų pelningumas iš esmės yra užprogramuotas visada būti mažesnis negu atitinkamos trukmės bankų indėlių palūkanų norma. Taupymo lakštus racionalus žmogus turėtų rinktis tik tuomet, jeigu jis visiškai nepasitiki bankais - kam šiuo metu pagrindo visai nėra - arba tiesiog myli valstybę ir nori jai paskolinti. Matau tik tokius taupymo lakštų pirkimo motyvus", - LŽ atvirai sako V.Tauraitė.
Kalbėdama apie įvykusių taupymo lakštų emisijų rezultatus analitikė teigia, kad per pirmąją emisiją pasiskolinti kiek daugiau nei 3 mln. litų, matyt, yra tų investuotojų, kuriems tai buvo išties aktualu, ir tų, kurie išbandė naują rinkoje pasirodžiusį taupymo instrumentą.
"Taupymo lakštų platinimo būdai nėra patys palankiausi ir prieinami tiems, kurie patenka į minėtą nepasitikinčių bankais, pasitikinčių valstybe asmenų grupę. Neabejoju, kad dar yra žmonių, kurie turi pinigų ir norėtų pirkti taupymo lakštus, tačiau neturi galimybių to padaryti internetu", - svarsto V.Tauraitė.
Tačiau analitikė netiki, kad net pakeitus kainodarą ir pradėjus taupymo lakštus platinti per pašto skyrius, gyventojai į juos investuotų aktyviau.
"Pagrindinė priežastis - didelis bankų ir unijų indėlių bei taupymo lakštų palūkanų skirtumas. Vien šiuo metu, kai lakštų pelningumas siekia 7,88 proc., už atitinkamo laikotarpio indėlį galima gauti 2 proc. didesnes palūkanas. Kovos tarp taupymo lakštų ir indėlių palūkanų nėra, nes taupymo lakštų sumos yra per daug mažos, kad sudarytų bent kokią realią konkurenciją bankams. Nors bankų didinamos palūkanų normos atspindi ir vis didėsiantį taupymo lakštų pajamingumą, tačiau bankai didina palūkanas tik todėl, kad nori pritraukti daugiau išteklių litais", - teigia V.Tauraitė.
Lietuvos banke LŽ pasidomėjo, kokia yra šio laikotarpio taupymo lakštų įtaka finansų rinkai. Pasak Rinkos operacijų departamento direktoriaus Arvydo Kregždės, taupymo lakštų įtaka bankų paskolų palūkanų normoms yra minimali, nes, palyginti su visu paskolų portfeliu, taupymo lakštų parduota labai mažai. "Finansų rinkoje šiuo metu yra patrauklesnių investavimo būdų, ir taupymui pinigų galintys skirti žmonės jais naudojasi", - pripažino jis.
Didins patrauklumą
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėja Irena Lazickienė LŽ pripažino, kad paskutinių taupymo lakštų emisijų platinimo metu pasiskolintos sumos išties nedžiugina ir yra mažokos.
"Priežasčių yra keletas. Pirmiausia - taupymo lakštai kol kas platinami tik internetu, todėl žmonėms, kurie negali juo pasinaudoti, yra apribotos galimybės jų nusipirkti. Dėl to, kaip jau buvo skelbta, dirbame su Lietuvos paštu, kad sudarytume patogią galimybę žmonėms įsigyti taupymo lakštų pašto skyriuose. Tikimės, kad platinimas per paštą prasidės artimiausiu metu, gal jau rugpjūčio mėnesį", - sakė ji.
Tačiau I.Lazickienė teigia, kad vien platintojų tinklo išplėtimas nepadidins investicijų į taupymo lakštus, jeigu jie nebus patrauklūs, todėl yra svarstoma, kaip padidinti jų patrauklumą. "Mūsų nuostata nesudaryti konkurencijos bankų indėliams ir nepervilioti pinigų iš bankų jau parodė, kad tokios rizikos praktiškai nėra. Tą patį sako ir bankų atstovai. Todėl svarstoma galimybė padidinti už taupymo lakštus mokamas palūkanas keičiant jų skaičiavimo principus. Taip pat aptariami ir kiti investuotojams patrauklūs sąlygų pakeitimai, pavyzdžiui, galimybė taupymo lakštus išpirkti pirma laiko ir pan.", - sako I.Lazickienė. Paklausta, ar taupymo lakštų platinimas vis dar pateisina viltis, pašnekovė tikina, kad tai dar aktuali valstybės idėja, kuri turėtų būti patraukli ir gyventojams, ypač tiems, kurie pinigus laiko namuose.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
