Pagal 2012 m. ES direktyvą iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, didžioji dalis vartotojų pradėjo rinktis taupiąsias lemputes. Ne išimtis ir Lietuva – pas mus tokias lemputes naudoja daugiau nei 80 proc. gyventojų, nors pastaruoju metu viešumoje vis dažniau pasigirsta argumentų, jog šis sprendimas naudingas tik ekonomiškai ir yra itin kenksmingas žmonių sveikatai, sakoma VšĮ „Ekošviesa“ pranešime.
Ar ES, uždrausdama kaitrines elektros lemputes, galėjo suklysti ir žmones versti gyventi nuolatiniame pavojuje dėl savo sveikatos? O gal tikrai, kaip teigia specialistai, tinkamai naudojamos energiją taupančios lemputės yra nepavojingos?
„Pirmiausia, jei taupiosios ar visos kitos lemputės, pakeitusios kaitrines, būtų pavojingos sveikatai – ES nedrįstų priimti tokių sprendimų, kurie stumtų visus į galimą pavojų, – sako Lietuvoje perdegusių taupiųjų lempučių tvarkymą organizuojančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Kalbant apie taupiąsias lemputes, vienas labiausiai paplitusių mitų – kad jose esantis gyvsidabris, lemputei sudužus, gali kelti stiprų pavojų sveikatai ar netgi būti ilgalaikių negalavimų priežastimi. Iš tiesų, vienoje energiją taupančioje lemputėje yra ne daugiau kaip 5 mg gyvsidabrio, tuo tarpu žmogaus sveikatai pavojingas didesnis kaip 100 mg gyvsidabrio kiekis“.
Remiantis „Lawrence Berkley“ Nacionalinės laboratorijos JAV mokslininkų atliktais tyrimais, suvalgius vieną tuno gabalėlį, gaunamas beveik toks pat gyvsidabrio kiekis, kaip ir sudužus vienai taupiajai lemputei. „Dauguma žmonių kasdien susiduria su žymiai didesniais gyvsidabrio kiekiais, bet apie tai net nežino ar nesusimąsto. Pavyzdžiui, gyvsidabrio elementų yra tiek paprastame kečupe, tiek gazuotuose gėrimuose ar barbekiu padaže“, – dalinasi T. Ruželė bei pastebi, jog didesnį nerimą visiems turėtų kelti tai, ar jie žino, kaip teisingai pasirūpinti jau nebeveikiančiais elektronikos įrenginiais bei daiktais – tarp jų ir lemputėmis – siekiant rūpintis savo, aplinkinių bei gamtos gerove.
Pasak apšvietimo sistemų įmonės „Osram“ atstovybės Lietuvoje vadovo Ginto Malašausko, kitas, būtent taupiųjų lempučių mitas, kad šių lempučių UV spinduliai yra kenksmingi. „UV spinduliai – tik pigių lempučių trūkumas, t.y. šie spinduliai su šviesa į aplinką gali patekti tuo atveju, jei lemputės stiklinė dalis yra nepakankamai gerai padengta liuminoforiniu sluoksniu. Dažnai taip bandoma sutaupyti žmonių sveikatos klausimu, tačiau didieji gamintojai atsakingai žiūri į kokybinius lempų parametrus ir šių problemų tikrai nekyla. Svarbiausia atsakingai pasirinkti lempučių gamintoją“, – teigia G. Malašauskas.
Specialistai pabrėžia, jog sudužus taupiajai lemputei būtina atsargiai, stengiantis išvengti sąlyčio su oda, surinkti lemputės šukes, jas sudėti į sandarų indą ir atiduoti perdirbėjams, o patalpas gerai išvėdinti.
Taupiąsias elektros lemputes atiduodant perdirbimui, apsisaugoma nuo galimos žalos sveikatai bei aplinkosaugai – šios lemputės daug pavojingesnės, kai yra išmetamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, mat dideliems lempučių kiekiams sudužus sąvartyne, gyvsidabrio sklidimą sustabdyti būtų beveik neįmanoma. Teisingai naudojamos taupiosios elektros lemputės ir atiduodamos perdirbimui lemputės – nekenkia sveikatai ir yra nepavojingos.
Perdegusias taupiąsias lemputes perdirbimui priima šiomis lemputėmis prekiaujantys prekybos centrai, be to, visoje Lietuvoje (46 miestuose) veikia 86 šių lempučių tvarkymą šalyje organizuojančios VšĮ „Ekošviesa“ punktai. Jų sąrašą galima rasti internete, sakoma pranešime.
