Ekošviesa

Elektrą taupančias lemputes, dar kitaip vadinamas dujošvytėmis arba liuminescencinėmis, namų apšvietimui naudoja net 83 proc. gyventojų. Vis dėlto, dažnai dar kyla klausimų apie šių lempučių ekonominę naudą, poveikį sveikatai ar perdirbimo galimybes. Taigi, ką apie taupiąsias lemputes būtina žinoti kiekvienam? Kaip atrodo ir kam naudojamos taupiosios lemputės? Taupiosios lemputės dažniausiai siejamos su spiralės forma, bet iš tiesų jų galima rasti pačių įvairiausių formų.

Nors daugeliui žmonių elektros lemputės pakeitimo procesas atrodo labai paprastas, tačiau remiantis Anglijoje atliktu tyrimu, net 90 proc. anglų, nežinodami kaip tai atlikti, į namus kviečiasi elektrikus. Lemputės keitimo procesas nėra sudėtingas, tačiau dažnai pamirštamos iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos detalės. Nors šiandien dažnuose namuose šviečia taupiosios lemputės, kurios šviečia bent 9 tūkst. valandų, teisingai pakeisti lemputę turėtų mokėti kiekvienas.

Pagal 2012 m. ES direktyvą iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, didžioji dalis vartotojų pradėjo rinktis taupiąsias lemputes. Ne išimtis ir Lietuva – pas mus tokias lemputes naudoja daugiau nei 80 proc. gyventojų, nors pastaruoju metu viešumoje vis dažniau pasigirsta argumentų, jog šis sprendimas naudingas tik ekonomiškai ir yra itin kenksmingas žmonių sveikatai, sakoma VšĮ „Ekošviesa“ pranešime.

2013 metais iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, žmonės buvo priversti ieškoti alternatyvų. Dar praėjusiais metais pastebėta, kad išaugo elektros energiją taupančių lempučių paklausa, o šių metų balandį rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic” atliktas tyrimas tai tik patvirtino: 83 proc. respondentų naudoja taupiąsias lemputes.

2013 m. viešoji įstaiga „Ekošviesa“, kuri rūpinasi taupiųjų lempučių surinkimu Lietuvoje, iš specialių dėžučių surinko daugiau nei 60 tonų perdegusių taupiųjų lempučių. Šio lempučių kiekio užtektų padengti maždaug 3,5 futbolo stadionų plotą. Pasak „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės, už šį, Vyriausybės nustatytą normą viršijančių, lempučių skaičių galima dėkoti aplinkai neabejingiems žmonėms, kurie tampa vis labiau sąmoningi.

Šventiniu laikotarpiu tikriausiai ne vienuose namuose iškilo, atrodytų, menka problema – perdegė kalėdinė girlianda, kasmet puošusi pagrindinį švenčių simbolį – eglutę. Tai menka bėda: nuėjus į bet kurią parduotuvę, nesunkiai rastume bent paprasčiausią girliandą, bet problema iškyla tuomet, kai reikia nuspręsti, ką daryti su senąja.

Šią žiemą teisingai atsikratyti perdegusiomis taupiosiomis lemputėmis kvies žinomo menininko Rimo Valeikio kurtos kalėdinės atvirutės. Lankomiausias sostinės vietas jau pasiekė 15 tūkst. nemokamai dalinamų menininko darbų. Šiomis atvirutėmis energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuojanti „Ekošviesa“ siekia priminti, kad perdegusias tokias lemputes reikia atiduoti perdirbti.

 Atėjus šaltajam, o kartu ir tamsiajam metų laikui, buities technika prekiaujančiuose centruose prekyba lemputėmis išauga kelis kartus. Prognozuojama, kad šių metų pradžioje iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, per paskutinius metų mėnesius ypač augs taupiųjų lempučių pardavimas.

Žinomas interjero kūrėjas – Dovas Serapinas – interjerus kuria jau daugiau nei 8 metus. Pasak jo, apšvietimas – vienas svarbiausių elementų, kurio dėka savo namuose jaučiamės ramiai ir saugiai. Viena iš pagrindinių šiuo metu namų apšvietimui naudojamų priemonių – taupioji lemputė, kurios iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, tampa vis populiaresnės. Dizaineris prasitaria, kad jam dar neteko kurti interjero, kuriame nebūtų bent kartą panaudota taupioji lemputė.

Kaitrines lemputes buityje vis sparčiau keičia taupiosios, kurios šviečia beveik 15 kartų ilgiau, bet naudoja mažiau elektros energijos. Deja, neseniai pasirodę tyrimai skelbia, kad šios lemputės pavojingos žmogaus sveikatai. Ar gali būti, kad toks populiarus ir lengvai nusiperkamas apšvietimo šaltinis yra kenksmingas? Specialistai teigia, kad tinkamai naudojamos taupaiosios lemputės yra nepavojingos, o grėsmę kelia jose esantys 5 mg gyvsidabrio, kurie gali pakenkti tik sudužus lemputei.

Energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuojanti VšĮ „Ekošviesa“ per pirmąjį šių metų pusmetį surinko perdirbti daugiau nei 80 proc. parduotų energiją taupančių (dujošvyčių) lempučių. Tai yra dvigubai daugiau, nei Vyriausybės nustatyta surinkti per metus – 40 proc. Lyginant su praeitų metų to paties laikotarpio duomenimis, perdirbimui atiduotų dujošvyčių lempų kiekis padidėjo 30 proc.

Lietuvoje, kaip ir visoje ES, iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, daugelis renkasi taupiąsias, kurias dažnas atpažįsta iš formos, primenančios spiralę. Iš tiesų šių lempučių yra įvairiausių formų ir dydžių. Tinkamai jas pritaikius skirtingiems objektams apšviesti, lemputės gali tapti stilinga namų ar kitų patalpų detale.

 Lietuvos verslo, gamintojų, importuotojų ir perdirbėjų organizacijų atstovai kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Seimo aplinkos apsaugos komitetą dėl atliekų tvarkymą nustatančių poįstatyminių teisės aktų pakeitimo. Kreipimesi, kaip vienas svarbiausių punktų, pabrėžiama būtinybė keisti elektronikos atliekų tvarkymo tvarką, atsižvelgiant ne į esamų, bet į praėjusių metų pardavimus.

Pastebima, jog lietuviai jau atsakingiau rūpinasi savo aplinka, didesnį dėmesį skiria ekologiškiems produktams, atliekų rūšiavimui. Deja, kartais pritrūksta elementarių žinių, kaip tinkamai pasirūpinti vienu ar kitu nebenaudojamu daiktu ar elektronikos prietaisu. Vienas iš tokių – taupiosios lemputės, kurios dėl sudėtyje esančio gyvsidabrio turi būti atiduodamos perdirbti ypač atsakingai.

Lietuvoje atliekas rūšiuoja tik kas dešimtas gyventojas, tad nenuostabu, jog mūsų šalis nuolat užima paskutines vietas Europos atliekų rūšiavimo žemėlapyje. Maisto atliekomis tinkamai atsikratyti sugeba kiekvienas, tačiau nebenaudojama buities technika, lemputėmis, elementais, akumuliatoriais ir kitais elektroniniais prietaisais vargu bau: daugelis tokias atliekas išmeta kartu su buitinėmis atliekomis, kaupia, arba dar blogiau – palieka pamiškėse.

Lietuvos mokymosi įstaigas vienijančios ekologinės akcijos „EKO drąsa“ metu surinkta 278 t makulatūros ir „Tetra Pak“ pakuočių, 35 t elektronikos atliekų bei pusė tonos galvaninių elementų. Tiek atliekų visoje Lietuvoje akcijos organizatoriai surinko iš 460-ies šalies ugdymo įstaigų, dalyvavusių akcijoje. Daugiausia atliekų surinkta Tauragės, Lazdijų bei Utenos miestų mokymo įstaigose.