Jei Kaunui pavyktų įveikti kitus pasaulio miestus pretendentus ir laimėti teisę 2016 metais surengti Tarptautines vaikų žaidynes, jų programoje būtinai būtų krepšinis. Tuo neabejoja ir šią savaitę Kaune viešintys žaidynių prezidentas Torstenas Rašas (Torsten Rasch) bei generalinis sekretorius Ričardas Smitas (Richard Smith).
Penktadienį jie susitiko su miesto meru Andriumi Kupčinsku bei Savivaldybės administracijos vadovybe ir drauge aptarė Kauno galimybes tapti Tarptautinių vaikų žaidynių organizatoriumi.
„Kaip suprantu, jūsų miestui krepšinis yra be galo svarbus, manau, kad daugelis pasaulio šalių jūsų pasirinkimui pritartų. Be to, praėjusiais metais pirmą kartą žaidynėse buvo buriavimo rungtis, kuri, manau, sulauktų pasisekimo ir Kaune. Kiekvienų žaidynių šeimininkui privalu organizuoti atletikos ir plaukimo rungčių varžybas, o visas kitas sporto šakas pasirenka pats miestas“, – teigė prezidentas.
Sveikindamas garbius svečius, Kauno miesto meras A. Kupčinskas prisipažino pats asmeniškai iki šiol tokių žaidynių nematęs, tačiau gerų įspūdžių nemažai girdėjo iš tų miesto politikų, kurie pastaraisiais metais į Tarptautines vaikų žaidynes lydėdavo jaunųjų Kauno sportininkų delegacijas. Kauno atstovai per keletą metų iš tokių žaidynių miestui yra parvežę daugybę solidžių apdovanojimų.
„Paskatintas mūsų miesto Tarybų narių, kreipiausi į Tarptautinių vaikų žaidynių komitetą dėl galimybės Kauno miestui suorganizuoti šias žaidynes. Tikiu, kad Kaunas gali būti ne tik krepšinio sostinė, bet ir prisiimti visus įsipareigojimus bei surengti aukšto lygio varžybas“, – sakė miesto vadovas A. Kupčinskas.
Žaidynių vadovų nuomone, Kaunas galėtų pretenduoti žaidynes suorganizuoti 2016 metais. Tokį pageidavimą iš Europos žemyno, be Kauno, dar pareiškė vienas Airijos miestas. Prezidentas priminė, kad jau yra išrinkti miestai, kurie žaidynes organizuos iki 2014 metų. 2011 m. jos vyks Lankarkšyre (Škotijoje), 2012 m. – Daegu (Korėjoje), 2013 m. – Kanadoje, 2014 m. – Australijoje. Komitetas laikosi principo, jog žaidynės turi keliauti tarp žemynų.
Tarptautinės vaikų žaidynės daugiau nei per 40 metų išaugo iki aukščiausio lygio varžybų. Iki šiol jau yra įvykusios 44 vasaros ir 4 žiemos žaidynės: jose dalyvavo 318 tūkst. vaikų iš 418 miestų (91 valstybės).
„Anksčiau jų programoje buvo tik 2–3 sporto šakos, dalyvaudavo apie 300 dalyvių. Tuo tarpu dabar žaidynėse dalyvauja 1500–2000 vaikų, kurie dėl apdovanojimų kovoja devyniose sporto šakose“, – pasakojo T. Rašas.
Kauno miesto meras A. Kupčinskas patvirtino Kauno pasiryžimą suorganizuoti Tarptautines vaikų žaidynes. „Mes esame kantrūs ir tikime, kad mūsų miestui bus suteikta ši galimybė. Esame pajėgūs surengti ne prastesnes žaidynes nei kiti pasaulio miestai. Patirties organizuojant tarptautinio lygio varžybas Kaunas jau turi“, – sakė meras.
Po susitikimo su miesto vadovybe svečių delegacija išvyko apžiūrėti Kauno miesto sportinių bazių – Žalgirio areną, S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, rekonstruojamą "Girstučio" kultūros ir sporto centrą.
Su Tarptautinių vaikų žaidynių vadovais pabendravęs Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius garantavo: „Jeigu Kaunui būtų suteikta galimybė tapti žaidynių organizatoriais – tai būtų pačios geriausios žaidynės jų istorijoje“.
