Daugiau nei 40 valstybių ir tarptautinių organizacijų dalyvauja dviejų dienų donorų susitikime, kurio tikslas - surinkti lėšų atstatyti karo nuniokotą Libaną ir pademonstruoti tvirtą paramą provakarietiškam premjerui, kurį spaudžia atsistatydinti Sirijos remiama opozicija.
Tarptautinė konferencija vyksta praėjus vos dviem dienoms po to, kai per Libaną nusirito prosiriško judėjimo "Hizbollah" organizuotų protestų, kurių metu neišvengta kraujo praliejimo, banga.
Šie protestai, per kuriuos žuvo trys žmonės, pakurstė būgštavimus, kad Libanas, nualintas praeityje ne vieną dešimtmetį vykusių kruvinų susirėmimų, vėl gali nugrimzti į pilietinio karo liūną.
Susitikimą pradėjo Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas), paraginęs tarptautinę bendriją padėti Libanui, kuriame "žiaurus susipriešinimas pasėjo mirtį ir sugriovimus".
"Būtina didelė ir skubi tarptautinės bendrijos finansinė parama", - sakė J. Chiracas, kreipdamasis į konferencijos dalyvius, susirinkusius Paryžiaus suvažiavimų centre.
Jis paragino įgyvendinti visas Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijas, kad Libanui būtų garantuotas "visiškas suverenitetas".
Prieš konferenciją Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) paskelbė, kad šalis Libanui skirs 770 mln. JAV dolerių finansinę paramą. Du trečdaliai šios sumos bus tiesiogiai skirti Libano saugumo pajėgų apmokymui ir aprūpinimui būtina amunicija.
J. Chiracas pranešė apie 500 mln. eurų paskolą, kuri bus dalis viso pagalbos paketo. Europos Komisija pažadėjo Libanui skirti 400 mln. eurų.
Susirėmimai "dar padidina tarptautinės bendrijos žinios, kad ji remia demokratiškai išrinktą Libano vyriausybę, svarbą", sakė C. Rice, kuri ketvirtadienį ryte susitiko su Libano premjeru F. Siniora.
Savo ruožtu Sauso Arabija paskelbė Libanui skirsianti daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (2,8 mlrd. litų) finansinės paramos.
Užsienio reikalų ministras nurodė, kad 1 mlrd. dolerių bus skirti vystymo projektams Libane ir kad dar 100 mln. dolerių (280 mln. litų) papildomai bus skirti biudžetui paremti.
Libano pareigūnai sakė, jog reikia kelių milijardų dolerių atstatyti kaimus ir infrastruktūrą, kurie buvo sugriauti per pernai liepą-rugpjūtį vykusį Izraelio ir "Hizbollah" partizanų karą.
F. Sinioros vyriausybė, siekdama išgelbėti nuo žlugimo skolų slegiamą šalies ekonomiką, pristatė penkerių metų reformų planą, kuriame numatyta nuo ateinančių metų padidinti pridėtinės vertės mokestį ir tęsti privatizacijos procesą.
Libanas atsidūrė politinėje aklavietėje pernai lapkritį, kai iš vyriausybės pasitraukė šeši prosiriški ministrai, tarp jų du "Hizbollah" nariai.
Antradienį vykę protestai buvo iki šiol rimčiausias Irano ir Sirijos remiamos šalies opozicijos iššūkis F. Sinioros vyriausybei.
Kadaise klestėjęs Libanas vis dar mėgina atsigauti po 1975 - 1990 metų pilietinio karo ir šiuo metu turi 40 mlrd. dolerių (112 mlrd. litų) skolų, prilygstančių 180 proc. bendrojo vidaus produkto.
Vakarų šalys trokšta parodyti libaniečiams, kad jos jų neapleido po praėjusią vasarą vykusio karo, per kurį daugiausia buvo sugriauti šiitų gyvenami rajonai.
Tačiau opoziciją remiantis dienraštis "al-Akhbar" pareiškė, kad šia konferencija siekiama sustiprinti vyriausybę, o ne padėti Libanui.
REKLAMA
