Patirties trūkumas – siena, į kurią atsitrenkia jaunas žmogus, baigęs aukštąją mokyklą ir bandantis įsidarbinti. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis (2012 m. vasario 1 d.), 46 proc. jaunų bedarbių (iki 25 m.) yra aukštųjų arba profesinių mokyklų absolventai, iš kurių 59 proc. neturi darbo patirties. Tai viena priežasčių, kodėl jie negali sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Praktika studijų metu – vienas būdų, kaip jaunas žmogus, ketinantis patekti į darbo rinką, gali įgauti patirties ir pradėti pildyti gyvenimo aprašymą (CV).
Daugiausia bedarbių – tarp vadybininkų
Valdas Maksvytis, LDB darbo išteklių skyriaus vyr. specialistas, teigia, kad yra kelios specialybės, kurios jau penkerius metus patenka į daugiausiai darbo biržoje registruotų absolventų specialybių ketvertuką. Tai – verslo vadyba, teisė, ekonomika ir buhalterinė apskaita (lyginami 2007–2011 m. rugsėjo 1 d. duomenys). Paradoksalu, bet šios specialybės išlieka vienos populiariausių tarp abiturientų.
LDB duomenimis, 2010 m. įdarbinta daugiausiai šių aukštąjį išsilavinimą įgijusių absolventų: pardavimo vadybininkų, administratorių, inžinierių, pardavėjų, verslo paslaugų vadybininkų, buhalterių.
Pasigendama sistemingai atliekamų praktikų
Kaip rodo LDB surinkti duomenys, 2012 m. vasario 1 d. darbo biržoje buvo registruota 7,5 tūkst. bedarbių absolventų, iš jų 3 tūkst. baigė profesinio mokymo įstaigas, 2,6 tūkst. – universitetines aukštąsias mokyklas, 1,9 tūkst. – aukštąsias neuniversitetines mokyklas (59 proc. turi aukštąjį išsilavinimą, 41 proc. – profesinį). 59 proc. šių absolventų nėra turėję darbo patirties. Remdamasis tyrimais V. Maksvytis pastebi, kad Lietuvoje pasigendama sistemingai atliekamų praktikų ir stažuočių, o ir esančios dažnai nėra finansiškai apmokamos ar net nesuteikia reikalingos patirties ir įgūdžių.
Jaunuolių norai – dideli
Jaunimo darbo centrų darbuotojai pastebi, kad atėję dirbti jaunuoliai dažnai iškart tikisi aukštų pareigų ir didelio atlyginimo. Pasitaiko, kad jauni vadybininkai iškart nori dirbti vadovais, o žmogus, baigęs teisės studijas prieš ketverius metus ir tokio darbo nedirbęs, vadinasi, netekęs ir dalies kompetencijų, ieško tik teisininko darbo.
Taip pat jaunimas vengia nekvalifikuotų, viešųjų darbų, už kuriuos dažniausias atlygis – minimumas. Taip pat jie tikisi gauti darbą iškart, vos užsiregistravę darbo biržoje. Tačiau ne mažiau svarbu aktyviai ieškotis darbo patiems, pasinaudojant LDB siūlomomis priemonėmis, informacija, patarimais ir mokymais. Ieškant darbo reikia būti lankstiems ir universaliems. Be to, visada vertinamos kitos socialinės kompetencijos: iniciatyvumas, noras tobulėti, gebėjimas dirbti komandoje.
„Renkantis profesiją nepaprastai svarbu – profesinis pašaukimas, t. y. gabumai tam tikrai veiklai. Bet taip pat svarbu savo norus suderinti su darbo rinkos poreikiais“, – pastebi V. Maksvytis.
Ramojus Reimeris: „Praktika – būtina“
Dėstytojo ir buvusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų praktikos kuratoriaus Ramojaus Reimerio nuomone, praktikos studijų metu yra būtinos, kad studentai galėtų susipažinti su teoriškai studijuotomis arba iš pasakojimų girdėtomis veiklomis ir procesais. Jos leidžia prisiliesti prie realaus darbo, kuriančio vertę, turinčio sąsajas su kitais žmonėmis ir kitomis įmonėmis. Tai nebėra tik popieriaus lapas arba naujas „Microsoft Word“ programos dokumentas. R.Reimerio teigimu, darbdaviai noriai priimtų studentus, jei labiau jais pasitikėtų. Lietuvoje buvo susiformavusi nuostata, jog studentai praktikos metu labiau trukdo darbdaviams nei duoda jiems kokių nors rezultatų. Po truputį ši nuomonė keičiasi. Kiekvienas studentas, eidamas į praktiką, turi galvoti ne tik apie tai, ką jis gaus, bet ir ką ir kaip duos.
Anot R.Reimerio, jo kuruoti Kūrybinių industrijų studentai praktikas atliko noriai: „Tai gabūs studentai, visuomet konstruktyviai bendravę su darbdaviu ir gerai atsiliepę apie pasirinktas vietas. Tokius pačius atsiliepimus girdėjau ir iš darbdavių.“
R.Reimerio praktikoje yra buvę ir keli sukčiavimo atvejai. „Iš studento atsiskaitymo būdavo aišku, jog realios praktikos jis neatliko, tačiau ir mąstymas apie praktiką, bandymas ją atsiskaityti – jau šiokia tokia praktika“, – teigia buvęs praktikos kuratorius.
Studentams pabaigus praktiką, kuratorius R.Reimeris atliko apklausas. Prieš sužinodamas jų rezultatus jis tikėjosi, kad nemažai studentų bus pasilikę toliau dirbti įmonėse, kuriose atlikinėjo praktikas, tačiau rezultatai buvo priešingi. Liko tik nedaugelis, o paklausti, ar ateityje planuoja grįžti į tą pačią organizaciją, negalėdavo tiksliai atsakyti. „Manau, jog tai buvo atviri atsakymai – gal ne visi studentai gavo tai, ko tikėjosi, todėl nusprendė ieškoti toliau“, – svarsto R.Reimeris.
Kas ieško, tas randa
Praktikos vietas studentams paprastai pasiūlo universitetai, tačiau suteikiama laisvė ir patiems susirasti vietas, kurios susijusios su studijų programomis. Savarankiška darbo paieška – tai žingsnis į tikrą, ne teorinį gyvenimą – studentai suka galvas, kaip geriau save pateikti rašant CV, eina į rimtus praktikos pokalbius. Kiti, turėdami pažįstamų ir pas juos įsidarbindami, „prasisuka“ lengviau. Atlikus praktiką gali nusišypsoti sėkmė – darbdavys, susižavėjęs praktikanto darbu, gali pasiūlyti prisijungti prie komandos.
Kolpingo kolegijoje verslo anglų kalbą studijavusi Martyna Gutauskaitė praktiką atliko garso įrašų studijoje. Tai įmonė, kuri teikia įvairias garso ir video adaptacijos paslaugas. Buvusi studentė teigia, kad praktikos vietą susirasti nebuvo sunku. M.Gutauskaitė tris mėnesius vertė filmų tekstus ir džiaugiasi, kad praktika buvo naudinga, nes daug ko išmoko. Deja, įmonė darbo nepasiūlė. Tačiau mergina nenusiminė, nes mano, jog kiekvienoje studentiškoje praktikoje (jei ji atliekama sąžiningai) galima atrasti daug pliusų: „Gali pamatyti, ar tau ši profesija tinka, patinka, ar norėtum ją sieti su savo gyvenimu. Puikus būdas save išbandyti.“
Vytautas Auryla, studijuojantis VGTU statybos inžineriją, pirmame kurse universitete ir prie jo atliko inžinerinės geodezijos mokomąją praktiką. Po antrųjų studijų metų praktiką atliko statybų įmonėje, įsikūrusioje gimtajame mieste – Anykščiuose. Šią praktikos vietą V.Auryla susirado pats. Po trečiųjų mokslo metų kaip praktikos vietą vaikinas pasirinko Vilniuje įsikūrusią statybų įmonę, kurią padėjo susirasti universitetas.
V.Auryla neliko dirbti nei vienoje praktikos vietoje, kadangi atlikęs praktikas kibdavo į mokslus. Tačiau džiaugiasi įgyta patirtimi ir yra įsitikinęs, kad praktikos labai reikalingos, nes jose galima susipažinti su praktiniais dalykais, daug naujo sužinoti ir išmokti. Vaikinas mano, kad daugeliui studentų yra ganėtinai nelengva susirasti gerą praktikos vietą, kurioje gautų pakankamai naudingų darbo įgūdžių, tačiau kas ieško, tas randa.
Jaunimo integravimas į darbo rinką
Jaunimo integracija į darbo rinką rūpinasi ne tik universitetai, bet ir valstybė, siūlydama įvairias programas, bei darbdaviai. Lietuvoje veikia vienuolika Jaunimo darbo centrų, kurie teikia nemokamą informaciją apie darbo vietas, padėtį darbo rinkoje, profesinio mokymosi, karjeros galimybes ir sąlygas. Pagrindinis šių centrų tikslas – padėti jaunimui greičiau integruotis į darbo rinką.
Darbdaviai ir patys imasi iniciatyvų. Vienas iš pavyzdžių – tarptautinė krovinių gabenimo įmonė „Abipa Logistics“, kuri inicijuoją metus truksiantį projektą, skirtą transporto specialybių studentams. Projekto esmė – mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimas. Studentams bus rengiami mokymai ir pramoginiai vakarai boulingo klube su ekspedicinės bendrovės „Apiba Logistics“ vadovais ir darbuotojais. Taip studentai ir įmonės atstovai galės vieni kitus pažinti neformalioje aplinkoje. Studentams bus lengviau nuspręsi, ar nori sieti savo ateitį su šia įmone, ar taip save įsivaizduoja po kelerių metų, įmonės atstovai geriau pažins savo potencialius darbuotojus.
Dar viena naujovė – internetinis portalas gerapraktika.lt. Tai tarsi duomenų bazė, kuri jungia ir studentus, ir darbdavius. Šiame portale talpinami įmonių skelbimai, kuriuose aprašomos studentams siūlomos praktikos vietos.
Praktika savanoriaujant
Jeigu universitetas nesuteikia galimybės atlikti praktiką, yra kita išeitis – savanorystė. Internete galima rasti daugybę skelbimų apie įvairiose srityse reikalingus savanorius. Studentas, kuris nori atrasti ir išbandyti save, turėtų nepraleisti progos pasinaudoti galimybe savanoriauti. Nors tai neapmokamas darbas, kartais pareikalaujantis labai daug laiko ir pastangų, tačiau gaunama patirtis – neįkainojama.
Studentas – jaunas ir perspektyvus žmogus, studijavimas – savęs paieškos ir pažinčių užmezgimo laikotarpis. Tad mokantis reikia nesnausti ir nedejuoti dėl praktikos trūkumo, o imtis veiksmų. Kaip lietuvių liaudės patarlė byloja: „Mažiau kalbų, daugiau darbų.“
Ilja Malkin, UAB „Advanced Advice“ direktorius, vienas iš „Geros praktikos“ kūrėjų, vystytojų.Kaip gimė gerapraktika.lt idėja?
Teko gana ilgą laiką stebėti studentų praktikų vykdymą konfederacijos įmonėse, teko nemažai bendrauti su įmonių atstovais, studentais, aukštųjų mokyklų dėstytojais. Paaiškėjo, kad dauguma praktikos proceso dalyvių praktikos procesą vertino nepakankamai gerai. Studentai skundėsi, kad praktikos metu jiems tenka gaminti arbatą, kopijuoti dokumentus, atlikti kitus nekvalifikuotus darbus. Darbdaviai nuogąstavo, kad studentai ateina nepasiruošę, kad neturi pakankamos kvalifikacijos bent kiek sudėtingesnėms užduotims atlikti. Darbdaviams taip pat užkliūdavo praktikantų pasyvumas, abejingumas praktikos užduotims.
Ar įmonės noriai priima studentus į praktiką?
Vien tai, kad per tris www.gerapraktika.lt gyvavimo mėnesius portale užsiregistravusios 160 įmonių paskelbė virš 280 praktikos skelbimų, rodo, kad įmonių aktyvumas auga. Tačiau akivaizdu, kad iniciatyvų iš įmonių vis tiek per mažai. Sakyčiau, kad pagrindinė tobulintina sritis – darbdavių švietimas, išaiškinant jiems, kad praktikantai gali būti naudingi verslui, kad jie gali per trumpą laiką sukurti apčiuopiamą, nors ir nedidelę pridėtinę vertę, kad praktikantai gali tapti puikia baze naujų darbuotojų paieškai ir t.t.
Kaip įmonių atstovai vertina studentų darbą praktikos metu?
Jau minėjau, kad kol kas dauguma darbdavių praktikantų indelį į įmonės rezultatų kūrimą vertina labiau kaip potencialų, negu kaip realų. Džiaugiuosi, kad auga skaičius įmonių, kurios skiria vis daugiau dėmesio praktikų organizavimui ir tokiu būdu sugeba užtikrinti ne tik praktikantų motyvaciją praktikos metu, bet ir apčiuopiamus praktikos rezultatus. Viena iš portalo gerapraktika.lt inovacijų – tipiniai praktikos planai – yra sukurta būtent tam, kad padėtų darbdaviams ir praktikantams aiškiai suplanuoti praktikos eigą, užduotis, jų atlikimo rezultatus ir atitinkamas atsakomybes. Šie tipiniai praktikos planai, skirtingai negu su aukštąja mokykla suderinami praktikos tikslai ir uždaviniai, akcentuoja ne akademinių užduočių atlikimą, o praktinius darbus, kuriuos atlikdamas praktikantas tiek pats įgauna praktinių įgūdžių, tiek sukuria įmonei naudingą rezultatą.
Su kokiomis problemomis susiduria studentai, ieškodami praktikos vietų?
Studentai, ieškodami praktikos vietų, neretai daro kelias tipines klaidas. Visų pirma taip vadinamas „studento sindromas“ lemia tai, kad praktikos vietos studentai pradeda ieškoti prieš pat praktikos pradžią. Antra, neretai studentai, siųsdami paklausimus dėl praktikos, vadovaujasi kiekybės, bet ne kokybės kriterijumi – vietoj to, kad išsiųstų vieną arba dvi, bet gerai paruoštas paraiškas, jie siunčia dvidešimt tipinių paraiškų. Trečia, ieškodami praktikos ir bendraudami su potencialiais praktikos davėjais studentai neretai patys siūlosi darbdaviams atlikti nekvalifikuotus darbus, kad tik būtų priimti į praktiką. Yra ir kitų tobulintinų sričių, tačiau bendrai vertinu studentų pasiruošimą praktikoms gerai, nors tobulumui ribų nėra.
Kaip apskritai vertinate praktikas? Ar jos naudingos studentams? Kuo?
Praktika yra neabejotinai naudinga, nes ji suteikia jaunam žmogui galimybę per trumpą laiką ne tik įgauti praktinės darbo patirties, bet ir pajusti darbo atmosferą, susipažinti su reikalavimais, keliamais darbuotojams, darbams, ataskaitoms. Kokybiškai ir rezultatyviai atlikta praktika yra neabejotinas privalumas ieškant savo pirmojo darbo.
Kokios galimybės studentams likti dirbti toje įmonėje, kurioje atlikinėjo praktikas?
Jaunas žmogus, atlikęs praktiką įmonėje, turi konkurencinį pranašumą lyginant su kitais jaunuoliais, kurie praktikos įmonėje neatliko. Atlikdamas praktiką jis turi galimybę gerai užsirekomenduoti, susipažinti su sprendimus priimančiais žmonėmis, suvokti įmonės darbo stilių ir vertybes. Visi šie veiksniai neabejotinai padidina įsidarbinimo galimybes konkrečioje įmonėje.
Miglė Narkevičiūtė
