Perkeliant į kitą vietą paminklą Kariui-išvaduotojui ir perlaidojant sovietų karių palaikus Estijoje buvo šiurkščiai pažeista 1949 metų rugpjūčio 12 dienos Ženevos konvencija dėl karo aukų gynimo ir jos papildomi protokolai, pareiškė žurnalistams penktadienį RF ginkluotųjų pajėgų karinio memorialinio centro viršininkas generolas majoras Aleksandras Kirilinas.
"Pagal Ženevos konvenciją, Estija, kuri priėmė sprendimą perkelti į kitą vietą karių kapavietę drauge su ten palaidotų sovietų karių palaikais, turėjo pranešti žuvusių kareivių giminaičiams, taip pat Rusijai apie būsimą perlaidojimą ir tik turėdama teigiamą Rusijos ir giminaičių sutikimą galėjo pradėti perlaidojimą", - sakė A.Kirilinas.
Generolas pažymėjo, kad Maskva negavo iš oficialios Estijos valdžios jokių dokumentų apie būsimą sovietų kareivių perlaidojimą Taline.
"Jeigu Rusija atmestų tokį prašymą, pagal Ženevos susitarimus, Estija tik po 5 metų turėtų teisę perkelti šį paminklą ir perlaidoti palaikus", - pabrėžė generolas. Jis perskaitė žurnalistams 1949 metų rugpjūčio 12 dienos Ženevos konvencijos konkrečius straipsnius, kuriuos, jo nuomone, pažeidė Estija.
Atsakydamas į "Interfax" klausimą apie galimybes perkelti Bronzinį kareivį iš Talino į Rusiją A.Kirilinas pažymėjo, kad jis nepritaria tokiems perlaidojimams.
"Aš asmeniškai griežtai nepritariu bet kuriam karių kapų perkėlimui iš užsienio į Rusijos teritoriją. Jeigu mes tik pradėsime tai daryti, po 30-50 metų Europoje niekas nežinos, kas gi sutriuškino fašistus ir išvadavo Europos šalis", - pažymėjo generolas.
A.Kirilinas pabrėžė, kad dėl Estijos kaltės iki šiol nepasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl karių kapų.
"Jau keleri metai vedamos tokios derybos su Estija ir kitomis Pabaltijo respublikomis. Estija reikalauja, kad mes perduotume Estijos gyventojų aukų sovietų valdžios metais sąrašus. Mes sutikome su šiuo reikalavimu, bet Estija kažkodėl mumis nepatikėjo", - sakė generolas.
