Tyrimai, rašo dailymail.co.uk, rodo, kad „neteisingo“ nuobodulio tipo patyrimas mus gali nuvesti prie nutukimo, savęs naikinimo ir seksualinės impotencijos. Tai taip pat gali lemti ankstesnę mirtį.
Visgi tinkamas nuobodulio tipas gali auginti teigiamus bruožus, tokius kaip kūrybingumas, sugebėjimas greitai atgauti jėgas ir laimingumas.
Pasirodo, kad būdas išgyventi „sveikąjį nuobodulį“, yra jį priimti. Tačiau dauguma mūsų geriau jau patirtų elektros šoką, nei išgyventų nuobodulį – tai atskleidė tyrimas, publikuotas „Psichologinių tyrimų“ žurnale.
Kuo mums kenkia
Soutamptono ir Kento universitetų studija parodė, kad nuobodžiaujant mes labiau linkę valgyti riebius užkandžius.
Vokiečių seksologai atrado, kad į nuobodulį linkę vyrai lovoje tampa šnipštu. 1000 vyrų studija parodė, kad tie, kurie surinkto aukštus balus nuobodulio teste, buvo linkę kentėti nuo erekcijos disfunkcijos.
Nuobodulio tipai
Konstanzo universiteto Vokietijoje dėstytojas Thomas Goetzas atliko tyrimą ir išskyrė penkias nuobodulio rūšis: neutralus (indiferentiškas), tikrinantis, ieškantis, reaguojantis ir apatiškas.
T. Goetrzas nurodė, kad visi žmonės patiria visus nuobodulio tipus, tačiau vieną jų dažniau už kitus.
Reaguojantis nuobodulys, sako tyrėjai, yra pats pavojingiausias: jis kelia daug neigiamų jausmų, kurie žmonėms kelia stresą, pyktį ir nerimastingumą. Tuo tarpu neutralus (indiferentiškas) nuobodulys gali būti naudingas. Tokioje būsenoje mes nieko ypatingo neveikiame, tačiau jaučiamės ramūs ir galime pradėti svajoti ir mąstyti kūrybingai.
Naudingas nuobodulys
Centrinio Lankašyro universiteto (Anglijoje) psichologė, nuobodulio tyrėja-pionierė dr. Sandi Man sutinka, kad nuobodulys gali būti naudingas. „Visos emocijos turi tikslą, tačiau per didelis kiekis bet ko yra blogai. Nuobodulys šioje vietoje panašus į stresą“, – kalbėjo ji.
„Jeigu žmonės ilgą laiką nuobodžiauja, tai gali turėti negatyvias pasekmes. Labiausiai linkę nuobodžiauti studentai taip pat dažniausiai praleidžia paskaitas. Suaugę jie dažniau meta darbus“, – kalba psichologė.
Sandi Man sako, kad trumpalaikis nuobodulys gali mums suteikti galimybę išvystyti vidinius kūrybingumo gebėjimus.
2014-aisiais Sandi Man paprašė 80 savanorių mąstyti kūrybingai, atrandant kuo įmanoma daugiau būdų, kaip galima panaudoti polistireno puodelius. Prieš tai pusė grupės atliko nuobodžią užduotį: kopijavo numerius iš telefonų knygutės.
Tyrimas parodė, kad tie, kurie prieš tai atliko nuobodžią užduotį, sugalvojo žymiai daugiau puodelių panaudojimo būdų.
Atsiplėšti nuo prietaisų
Sandi Man, kuri niekada nesiklauso automobilyje radijo, mano, kad siekiant išblaškyti nuobodulį su elektroniniais prietaisais gali mus padaryti dar labiau linkusius nuobodžiauti.
„Mes tampame priklausomi nuo pasyvių stimuliacijos formų ir prarandame gebėjimą išeiti į savo mintis“, – sakė ji.
Ji pradėjo kampaniją, raginančią žmones vieną dieną per savaitę nenaudoti savo prietaisų.
