.jpg)
Lenkija pradeda jausti savo išaugusias galimybes Europos politiniame žemėlapyje ir siekia jas paversti daug rimtesniu statusu. Tad iškilus interesų konfliktui Lenkija atsigręžtų į didžiąsias Europos valstybes, o Lietuva liktų užribyje, nors tai galėtų pakenkti tarptautiniam Lenkijos statusui ar įvaizdžiui, teigia politologas Tomas Janeliūnas.
Pasak politologo, pirmadienį Varšuvoje vykęs vadinamojo „Veimaro trikampio“ – Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos – vadovų susitikimas demonstruoja pasikeitusią Lenkijos užsienio politikos kryptį, kurią buvo galima užčiuopti dar prezidentaujant vėliau žuvusiam šalies vadovui Lechui Kaczynskiui, kai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas buvo linkęs vykdyti kiek kitokią užsienio politiką.
„Tai, kad Lenkija didesnį dėmesį skiria didžiosioms valstybėms ir, sakykim, akivaizdžiai pretenduoja įsitraukti į įvairius formatus, kuriuose būtų galima kaip lygus su lygiais bendrauti su Prancūzija ar Vokietija ir panašiai, liudija, kad lenkai jaučia savo išaugusias galimybes ir atitinkamai demonstruoja siekį tai paversti rimtesniu statusu“, – naujienų agentūrai ELTA teigė T. Janeliūnas.
Tuo tarpu dabartinio Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio užmojus į kitą susitikimą kviesti ir aukščiausius Rusijos vadovus politologas linkęs vertinti ir kaip sąlyčio taškų su Lietuvos užsienio politika turintį aspektą.
„Aš įsivaizduoju, kad Lietuva atidžiai žiūrėtų į tai, kas vyksta tarp Lenkijos ir Rusijos. Geri santykiai tarp Lenkijos ir Rusijos gali būti naudingi ir Lietuvai. Vis tiek Lenkija yra ta pati NATO ir Europos Sąjungos šalis. Ji gana dažnai siekia tų pačių tikslų ir bendraudama su Rusija“, – pažymėjo T. Janeliūnas, įvardijęs Lenkiją ir Rusiją kaip strategines Lietuvos užsienio politikos partneres.
Tačiau naudą, kurią Lietuva galėtų gauti iš atslūgusios įtampos tarp šių dviejų valstybių, politikos mokslų ir tarptautinių santykių ekspertas buvo linkęs vertinti atsargiau, primindamas, jog neformaliai visada egzistuoja prioritetai, kurie šiuo atveju nėra palankūs pačiai Lietuvai.
„Aišku, kad valstybių svoriai yra nevienodi ir, iškilus tam tikriems interesų konfliktams, Lenkija greičiausiai rinktųsi palaikyti gerus santykius su didesnėmis valstybėmis, pavyzdžiui, Vokietija ar Rusija, o ne su Lietuva, nors tai galėtų kenkti jos įvaizdžiui tarp didžiųjų valstybių. Tuo atveju, kai žaidžia politiniai lyderiai ar didžiosios valstybės, mažųjų valstybių interesai lieka kažkur paraštėse“, – sakė T. Janeliūnas.
ELTA primena, kad pirmadienį Varšuvoje vykusio „Veimaro trikampio“ šalių vadovų susitikime Vokietijos ir Prancūzijos vadovai, be kita ko, pabrėžė gerų Lenkijos ir Rusijos santykių svarbą. Savo ruožtu Lenkijos prezidentas pakvietė Rusijos prezidentą įsijungti į „Veimaro trikampio“ dialogą. Susitikimo metu taip pat aptarti bendros gynybos ir saugumo klausimai bei su eurozona susijusios problemos.
„Veimaro trikampis“, įkurtas 1991 m., susitikus Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrams. Šiemet trišalis susitikimas buvo surengtas minint dvidešimtąsias jo įkūrimo metines.
