Bankas per praėjusius metus uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno – tiek pat kaip ir 2023 m., rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Banko pelningumo lygį mažėjančių bazinių palūkanų aplinkoje padėjo išlaikyti sparčiu tempu augęs paskolų portfelis bei didėjęs klientų aktyvumas. „Swedbank“ verslo paskolų portfelis per 2024 m. padidėjo 21 proc. ir praėjusių metų pabaigoje priartėjo prie 4 mlrd. eurų.
Per 2024 m. banko priskaičiuoto solidarumo mokesčio suma sudaro 141 mln. eurų ir yra didžiausia rinkoje. Viso bankas per praėjusius metus priskaičiavo 273 mln. eurų mokesčių.
„Per pastaruosius kelerius metus reikšmingai išaugusios verslo finansavimo apimtys – nuoseklaus darbo rezultatas, leidęs mums praėjusių metų pradžioje tapti didžiausiu verslo finansuotoju Lietuvoje. Finansavimo augimą lėmė gera įmonių finansinė padėtis bei gebėjimas prisitaikyti prie kintančios aplinkos. <...>
Vartotojų lūkesčiai išlieka rekordinėse aukštumose, palūkanų normos mažėja, eksporto užsakymų lygis atsigauna – visa tai sudaro prielaidas sparčiam Lietuvos ekonomikos, investicijų ir paskolų portfelio augimui“, – pranešime cituojama „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Inga Skisaker.
Gyventojų finansavimo apimtys per 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 8 proc. ir metų pabaigoje sudarė 5,7 mlrd. eurų. Prie augančios gyventojų finansavimo paklausos prisidėjo padidėjęs aktyvumas būsto rinkoje bei augantys vartojimo finansavimo poreikiai.
Bendras „Swedbank“ Lietuvoje paskolų portfelis per 2024 m. išaugo 13 proc. ir metų pabaigoje priartėjo prie 9,7 mlrd. eurų.
„Swedbank“ indėlių apimtis 2024 m. padidėjo 9 proc., palyginti su ankstesniais metais, ir gruodžio pabaigoje sudarė 16,5 mlrd. eurų. Indėlių augimas fiksuotas ir tarp privačių klientų, ir tarp įmonių. Tuo metu bendras investavimo ir ilgalaikio taupymo priemones naudojančių klientų skaičius praėjusių metų pabaigoje viršijo 200 tūkstančių.
„Didžiąją šalies namų ūkių finansinio turto dalį vis dar sudaro banko sąskaitose laikomi pinigai ir indėliai. Gyventojų investicijos į akcijas, fondus ir kitas finansų rinkų priemones Lietuvoje sudaro apie 3 proc. nuo BVP, kai Europoje šis santykis siekia 30 proc., o Švedijoje – daugiau nei 50 proc. Laisvų lėšų nukreipimas į grąžą generuojančias priemones yra viena iš pagrindinių prielaidų spartesniam gyventojų finansinio turto augimui ir jų finansinės gerovės užtikrinimui.
Prisidėdami prie šio tikslo, plečiame prieinamų finansinių priemonių spektrą. Džiugu, kad tai įgalina pokyčius – vien per 2024 m. per „Swedbank“ aktyviai investuojančių gyventojų dalis išaugo beveik 70 proc. ir metų pabaigoje priartėjo prie 100 tūkst. Didėjant gyventojų pajamoms ir krentant palūkanų normoms, kurios mažina indėlių pajamingumą, ir toliau matysime augantį gyventojų susidomėjimą įvairesnėmis investavimo priemonėmis“, – komentuoja I. Skisaker.
Banko paskolų ir indėlių santykis 2024 m. pabaigoje siekė 59 proc. Nuostolio požymių turinčių paskolų portfelis 2024 m. išliko panašiame lygyje kaip 2023 m. ir praėjusių metų pabaigoje sudarė apie 0,5 proc. nuo viso paskolų portfelio.
