Euro zonos ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvos tapo prastesnės nei buvo pavasarį, tačiau Lietuvai skolų krizės poveikis išliks nedidelis, skelbia „Swedbank“.
Euro zonos padėtį blogina įvykę rinkimai Graikijoje, Prancūzijoje ir Vokietijos nesutarimai dėl taupymo priemonių, Ispanijos bankų krizė ir daug brangesnė nafta. Lietuvos padėtis geresnė tik dėl jos pagrindinių prekybos partnerių, kuriems pavyks išvengti recesijos. Tai lems ir Lietuvos ūkio augimą.
„Pavojingai artėjame prie ribos, kai gelbėjančių valstybių bus mažiau nei gelbėjamų“, – surengtoje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, beveik neabejojama, kad dar dviems valstybėms – Ispanijai ir Italijai – prireiks pagalbos. Tokia tikimybė šiuo metu didesnė nei 50 proc. Ekonomistas taip pat pridūrė, kad pagalbos greitu metu gali paprašyti ir Slovėnija, taigi net septynios valstybės gali atsidurti ties gelbėjamų valstybių riba.
„Labiausiai tikėtina, kad euro zona išliks nepasikeitusi, tačiau Graikijos išstojimo iš jos tikimybė artima 50 proc. Galimas ir ne vienos, o kelių pietinių Europos valstybių pasitraukimas iš bendros pinigų sąjungos, tačiau tokio įvykio tikimybė mažesnė, – padėtį euro zonoje komentavo N. Mačiulis. – Skausmingiausias ne tik Europai, bet ir viso pasaulio ekonomikai – ir dėl to mažiausiai tikėtinas – būtų visiškas euro zonos iširimas ir grįžimas prie nacionalinių valiutų. Tokio scenarijaus tikimybė – mažiau nei 5 proc.“
Tokio scenarijaus nuostoliai būtų didžiuliai, todėl, kaip teigė „Swedbank" ekonomistas, būtų sunku įsivaizduoti aplinkybes, kuriomis toks scenarijus galėtų būti įgyvendintas.
„Iš praeities matome, kad ir mažai tikėtini įvykiai įvyksta, todėl tokios galimybės nuneigti negalime“, – sakė N. Mačiulis.
