Remiantis visiems prieinamais ir oficialiais LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) duomenimis į Šiaulių universitetą per III etapus į valstybės finansuojamas vietas priimti 195 studentai (kažkodėl ministras teigia, kad 150). Nuolatinėse studijose valstybės finansuojamose vietose Šiaulių universitete konkursinio balo vidurkis yra 17,6, o kolegijoje, kuri, kaip ministras vaizdžiai sako: „yra maždaug kitoje gatvės pusėje“, konkursinio balo vidurkis – 13,8. Vargu ar ministro teiginys: „reiškia, pakankamai žemo pažymių lygio studentai priimti“, atitinka tikrovę.
Keista, kad iki šiol Šiaulių universitetas ir ministro, ir kitų aukščiausio rango valdžios pareigūnų yra traktuojamas tik kaip pedagogus rengianti aukštoji mokykla. Jau daug metų Šiaulių universitetas yra klasikinio tipo universitetinė aukštoji mokykla. Šiuo metu iš 73 Šiaulių universitete vykdomų programų švietimo ir ugdymo krypčių grupei priklauso tik 22 programos, pagal kurias studijuoja apie 30 proc. visų Šiaulių universiteto studentų. Tad kodėl nuskambėjo ministro frazė: „...ar jie tikrai turėtų ir toliau funkcionuoti ruošdami ne visiškai kokybišką mokytojų produkciją Lietuvos rinkai?“.
Kyla retorinis klausimas: kur aukštąjį universitetinį išsilavinimą galės įgyti Šiaulių regiono mokyklas baigę mokiniai, kurių tėvų finansinės galimybės neleidžia vaikų siųsti mokytis į Vilnių ar į Kauną?
Situacija aukštojo mokslo sistemoje iš tiesų yra sudėtinga. Manome, kad prie to nemažai prisidėjo niekaip nesibaigianti auštojo mokslo reforma, kurią jau kelerius metus lydi įvairiausi gąsdinimai. Dažnai pateikiami netikslūs duomenys, juos interpretuojant pagal poreikį.
Esame įsitikinę, kad Šiaulių universitetas turi visas galimybes tapti stipriu regioniniu universitetu, matome jo pastangas eiti ta linkme, todėl mūsų, politikų, tikslas irgi turėtų būti vienas – padėti, o ne stengtis sužlugdyti.
Seimo nariai:
Edvardas Žakaris
Valerijus Simulik
Arvydas Mockus
