Štai Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susitarimą rengiančioms partijoms pasiūlė „įtraukti įsipareigojimą peržiūrėti valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų reguliavimą (įskaitant finansinį) visuose švietimo segmentuose – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo studijų“.
„Privačios švietimo įstaigos turėtų būti finansuojamos taip, kaip ir valstybinės (savivaldybių) įstaigos, taikant tokius pačius kokybės reikalavimus ir neleidžiant imti papildomą mokestį už mokslą. Taip pat turi būti ribojamas vaikų atrankų į mokyklas vykdymas“, – savo pasiūlyme rašė LSDP.
Mokyklos neturėtų siekti pelno
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Vilija Targamadzė patvirtino, kad galutiniame partijų susitarime socialdemokratų pasiūlymas nenugulė. Partija savo pasiūlymu dėl privačių mokyklų bandė pasiekti, kad šios netaptų tik pelno siekiančiomis įstaigomis.
„Mūsų argumentas buvo, kad nevalstybinės mokyklos turi būti ne pelno siekiančios. Mes nesame prieš nevalstybines mokyklas, jos atlieka gerą vaidmenį. Pavyzdžiui, būna kai kur labiau unikalios ugdymo sistemos, kitur teikiamos paslaugos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Demonizuoti privačių mokyklų tikrai nereikia.
Bet kai kurios mokyklos kuria didelius pelnus ir taip yra dideli mokesčiai už mokymąsi tose mokyklose imami. Tai turėtų būti ne pelno siekiančios institucijos“, – tv3.lt sakė V. Targamadzė.
Tačiau kitų partijų atstovai, anot V. Targamadzės, turėjo kitokią nuomonę.
„Vienas iš argumentų buvo kad tai diskriminacija privačių mokyklų bus. Kiti buvo pasakymai, o kodėl žmonės, kurie turi pinigų, negali leisti į privačias mokyklas ir mokėti už jas, jeigu jie to nori“, – vardijo V. Targamadzė.
Anot Seimo narės, trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija susitiks aptarti, ar partija palaikys susitarimą dėl švietimo.
„Rytoj tarsimės, bus frakcijos ir valdybos posėdis. Ir mes galutinai nuspręsime. Nes į kai kuriuos mūsų pasiūlymus yra neatsižvelgta“, – pridūrė V. Targamadzė.
Susitarimą pasirašys rugsėjį
Anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, socialdemokratų siūlymai dėl privačių mokyklų į galutinį susitarimo tekstą neįtraukti todėl, kad tam pritarė ne visos partijos.
„Jie turi siūlymą sureguliuoti privačias mokyklas. Bet čia yra nacionalinis susitarimas, įdedame tas nuostatas, dėl kurių susitariame. Kitos partijos liberalesnės nelabai pritarė tokiam reguliavimui griežtesniam. Ir taip dabar yra reguliavimas, jos gauna mažesnį finansavimą ir t. t. Dėl to ir nėra sutarimo“, – tv3.lt sakė A. Žukauskas.
Komiteto pirmininko teigimu, susitarimas jau baigtas, tačiau partijos dokumentą aptarinėja savo viduje.
„Kažkur pirmomis rugsėjo dienomis numatoma, kad pasirašys [galutinį susitarimą]. Nors socialdemokratai, nežinau. Būtų geria, kad visos politinės jėgos pasirašytų. Ten daug jų yra indėlio, atsižvelgta į kitas pastabas. Jų vietoj pasirašyčiau“, – sakė A. Žukauskas.
Siekis – užtikrinti lygias galimybes
Susitarimo dokumente, kurį matė BNS, numatyta, kad lygios švietimo, aukštojo mokslo galimybės turi būti užtikrinamos visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tikėjimo, gyvenamosios vietos, socialinės padėties ir kt., o pedagogams sudaromos galimybės kurti laisvus, pilietiškus, kritiškai mąstančius žmones, taip pat užtikrinamas jų adekvatus atlygis, tvari persikvalifikavimo sistema ir kt.
Numatyti įsipareigojimai priimant sprendimus tartis su bendruomene, koncentruoti valstybės išteklius prioritetinėse mokslinių tyrimų kryptyse. Įtraukiami susitarimai dėl teisės mokytis visą gyvenimą, skaitmenizacija grįsto ugdymo, tvarios švietimo bei kultūros sąveikos.
Iš konkrečių susitarimų – iki 2024-ųjų numatyta įdiegti ikimokyklinio ugdymo programų, įstaigų vertinimo sistemą, sukurti bendrą kaimo ir miesto vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, taip pat mažiausiai penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti bei įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones – A. Žukauskas BNS patvirtino, kad čia turimos omenyje vadinamosios tūkstantmečio mokyklos.
Suteiktų daugiau galių savivaldai
Politinių partijų galutiniam sprendimui ketinama pateikti ir dvi alternatyvas dėl švietimo funkcijų decentralizavimo, suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės.
Vienu atveju numatyta įvirtinti, kad savivaldybės galėtų būti savarankiškesnės panaudodamos švietimo lėšas, spręsdamos dėl įstaigų tinklo efektyvumo bei būdamos atsakingos už ugdymo rezultatus. Antroji alternatyva numato atsargesnę formuluotę, jog savivaldybėms savarankiškumas būtų suteikiamas „tokiu lygiu, kuriuo sprendimai priimami ir įgyvendinami efektyviausiai“.
Daugiau galimybių darželinukams, mokytojams
Be kitų susitarimų, per trejus metus numatoma sukurti programą iniciatyvoms, kurios integruotų kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, įvesti Kultūros pasą ikimokykliniame ugdyme bei profesiniame mokyme ir sustiprinti jo paslaugų kokybę, informacinių technologijų raštingumo ugdymą įtraukti į ikimokyklinio ugdymo programas, išplėsti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams nuo 3 metų, ypatingą dėmesį skiriant vaikams iš socialinės rizikos šeimų.
Siekiant pedagogo profesijos patrauklumo, numatyta sudaryti kuo palankesnes sąlygas kitų profesijų atstovams persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju, finansuoti dirbančių mokytojų galimybę įgyti papildomą pedagogo kvalifikaciją, kitų profesijų atstovams – sudaryti kuo palankesnes sąlygas persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju.
Taip pat iki 2024-ųjų būtų įsipareigota pakeisti ugdymo įstaigų vadovų skyrimo tvarką, t. y. atsisakoma prievolės turėti pedagogo kvalifikaciją, bet numatyti terminą, per kurį šią kvalifikaciją vadovas galėtų įgyti.
Be kita ko, susitarimo projekte numatyta, kad iki 2027-ųjų mokytojų karjeros pakopos būtų susietos su reikalavimu turėti aukštojo mokslo kvalifikacinius laipsnius, t. y. mokytojui pakaktų bakalauro laipsnio, vyresniajam mokytojui reikėtų magistro, mokytojui metodininkui – edukologijos magistro, mokytojui ekspertui – mokslų daktaro laipsnio.
Visiems prieinamas mokslas
Nuo 2024-ųjų taip pat būtų siekiama pradėti taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo to, ar tai mokama, ar valstybės finansuojama vieta, įdiegti „visuotinai prieinamas“ pirmosios pakopos studijas, į kurias galėtų patekti visi gerai besimokantys moksleiviai, atitinkantys nustatytus bendrojo ugdymo mokyklos rezultatus.
Būtų įsipareigojama ir peržiūrėti studijų finansavimo modelį, kad šis labiau atitiktų „visuomenės ir rinkos poreikius“.
Į susitarimą ketinama įtraukti ir planus sukurti bei įdiegti mokymosi visą gyvenimą čekių sistemą, t. y. tam tikrą finansinę paramą mokymuisi „didelei visuomenės daliai“, lėšas būtų galima panaudoti kompetencijoms įgyti, tobulinti, mokytis užsienio kalbų ir t.t.
Didesni atlyginimai, sričių finansavimas
Numatomi ir susitarimo „sėkmės rodikliai“ – būtų siekiama, kad 2030-aisiais vienam mokiniui bei studentui tenkančių lėšų suma iki 2030-ųjų didėtų pusantro karto.
Pagal svarstomą susitarimą, iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų darbo užmokestis turėtų siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimas – ne mažesnis nei 150 proc. darbo užmokesčio. Beje, tai numatyta ir Vyriausybės programoje bei susitarimuose su švietimo bendruomene.
Ketinama įvirtinti ir siekį, jog darželius iki 2027-ųjų lankytų 70 proc. 2–5 metų vaikų kaimiškose teritorijose, 35 proc. baigusiųjų vidurinio ugdymo programą įgytų profesinio mokymo kvalifikaciją, tiek pat aštuntą klasę lankiusių moksleivių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų studijuotų aukštojoje mokykloje, o studijas baigtų mažiausiai 70 proc. įstojusiųjų. Fundamentiniams, taikomiesiems tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) būtų skiriama 0,75 proc. BVP.
Taip pat būtų įsipareigojama iki 2030-ųjų sukurti fizines ir virtualias laboratorijas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) mokymui visose mokyklose, o iki 2027-ųjų interneto sparta mokyklose pasiektų bent 300 mb/s.
