Savo programoje Vyriausybė įsipareigojo įgyvendinti „Nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“.
Penktadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratų partijos frakcijos narė prof. Vilija Targamadzė, socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Akmenės rajono vicemeras Tomas Martinaitis įvertino ruošiamą susitarimą.
Akcentuoja mokymosi rezultatus
V. Blinkevičiūtė išskyrė punktus, į kuriuos ruošiant susitarimą privalu atsižvelgti. Argumentuodama ji rėmėsi 2020 m. Europos semestro Lietuvos švietimo politikos vertinimu.
Pirmas punktas, kurį ji nurodė – moksleivių mokymosi rezultatai.
„Mums visiems labai svarbu moksleivių mokymosi rezultatai. Lietuva čia pasigirti labai negali, nes esame 18-20 vietoje tarp visų valstybių. Atsiliekame nuo mūsų kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos. Vadinasi, reikia imtis priemonių dabar ir nedelsiant“, – sakė socialdemokratų pirmininkė.
Jos teigimu, negalima praleisti fakto, kad dėl nepatrauklių darbo sąlygų šalyje yra jaučiamas pedagogų stygius, kuris ateityje išliks aktualus.
Taip pat privalu įtraukti ir suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi programose.
„Tai yra labai svarbu besikeičiančioje darbo rinkoje. Jie yra neaktyvūs. Ir jei mes paimsime skaičius, kiek suaugusiųjų dalyvauja, tai būtų tik 6,6 proc. Ir tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 11 proc.“, – pabrėžė ji.
Šie susitarimai, V. Blinkevičiūtės manymu, turėtų padaryti esminį proveržį švietimo politikoje.
Finansai – kertinis dalykas
Socialdemokratų pirmininkė įsitikinusi – lėšų švietimui yra skiriama per mažai.
Jų teigimu, politinės partijos turi įsipareigoti iki 2030 m. laipsniškai didinti finansavimą ugdymui, nes investicija į vaikus yra bene svarbiausia starto pozicija sistemoje.
„Mes turime pasiekti 6 proc. nuo BVP. Iš jų nemažiau kaip 2 proc. turėtume skirti ikimokykliniam ir pradiniam švietimui. Dabar Lietuva švietimui skiria tik 4,6 proc.
Tai yra mažiau nei ES vidurkis ir gerokai mažiau nei skiria mūsų kaimynai. <…> Mažiau už mus skiria tik rumunai ir bulgarai“, – savo įžvalgomis dalinosi V. Blinkevičiūtė.
Jos nuomone, kalbant apie finansus, privalu pažymėti, kad reikia didinti mokytojų, dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus.
Kalbėdama apie finansavimą V. Targamadzė atkreipė dėmesį, kad reikia keisti požiūri į švietimą, nes jis „yra požiūris, o ne investicijos“.
„Finansinė investicija kokybės neduoda. Vadinasi, reikia galvoti, kaip mes tą kokybę pasieksime. Šiai dienai tai nėra lengva, nes nėra apibrėžtų sąvokų. Niekas negali atsakyti, kas yra ugdymo kokybė“, – sakė mokslininkė.
Nori suteikti visiems lygias galimybes
V. Blinkevičiūtė ir V. Targamadzė kalbėjo apie privačių ikimokyklinių ir bendrojo ugdymo įstaigų privilegijas.
„Suteikiant visiems vaikams lygias galimybes augti ir tobulėti. Privačios švietimo įstaigos turėtų būti finansuojamos taip, kaip ir valstybinės įstaigos. Taikant tokius pat reikalavimus, neleidžiant imti papildomų mokesčių“, – akcentavo V. Blinkevičiūtė.
Jai antrino ir V. Targamadzė, teigdama, kad švietimas jokiu būdu negali būti pelno šaltinis: „Jeigu mes neatkreipsime dėmesio į mūsų švietimo sistemos funkcionavimą ir mūsų strategines kryptys, tai atskirtis gali didėti. Ir aš turiu omenyje valstybines ir nevalstybines mokyklas. Kaip mokslininkė stebiu, kad formuojasi nauja švietimo sistema arba posistemė – privatus sektorius ir tokių mokyklų daugėja.
Nuo 2017-2020 m. padaugėjo 22 mokyklomis. Klausimas – privačios mokyklos – gerai ar blogai? Jos pasaulyje yra, bet sudaro tik apie 10-15 proc. Bet ar tai turi būti pelno siekiančios organizacijos?“, – teigė ji.
Vyriausybė numačiusi, kad iki 2027 m. nemažiau nei 70 proc. 2-5 metų vaikų, dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programoje.
„O kur 30 proc.? Ar jie ne Lietuvos vaikai?“, – iškėlė klausimą V. Targamadzė.
Nepalikdama ir specialiųjų poreikių vaikų akcentavo, kad jų skaičius tik didėja, todėl mano, kad „nereikia užsimerkti ir būti stručiais“.
Prašo daugiau laisvės regionams
Akmenės rajono vicemeras T. Martinaitis teigė, kad švietimo susitarimas tarp partijų yra būtinas visai valstybei, bet labiausiai – regionams.
„Šiandien mes matome iššūkių, kurių pamojus burtų lazdele nėra taip paprasta. Reikia ilgalaikės strategijos, ilgalaikių tikslų tam, kad galėtume pasiekti proveržį ilgalaikėje perspektyvoje.
Negali ateiti naujos Vyriausybės vis su kitu planu, nes tos problemos taip lengvai neišsisprendžia ir tik ilgalaikiame darbe galime pasiekti rezultatą“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį, jis pateikė mokytojų vidutinio amžiaus kreivės didėjimą Akmenės rajone.
„Žvelgiant į mūsų rajoną, po ketverių metų vyresnio amžiaus mokytojų, kurie turėjo eiti užtarnauto poilsio, bus daugiau nei trečdalis – 50 mokytojų bus tame amžiuje, kurie darbo stažu bus užtarnavę poilsį.
Kas juos pakeis – didelis iššūkis. Mes šiai dienai negalime tos atsakyti, nes tai nepasikeis per metus ar du. Jei mes nesieksime to, bent jau regionuose ateityje tai bus didžiulė problema“, – savo pastebėjimais dalinosi T. Martinaitis.
Kalbėdamas apie Vyriausybės planus jis akcentavo, kad nėra aišku, kaip Vyriausybė spręs įsisenėjusias problemas: „Šiai dienai, ką jie siūlo su paralelinėmis gimnazijos klasėmis, tai priverstų mus efektyvinti savo švietimo tinklą, kuris jau šiai dienai yra padarytas pagal buvusias gaires. Mes turėtume žengti dar vieną žingsnį.
Ir ką mes tuo galėtume pasiekti? Akmenės rajonas pagal moksleivių skaičių galėtų pretenduoti į pusantro milijono finansavimo skyrimą, bet paskaičiavę savo poreikius suprantame, kad pakeitę savo pastatus, kad ir mokyklas galėtų lankyti vaikai su invalido vėžimėliais, bendrąja prasme mums reiktų apie 4 mln. eurų“, – sakė T. Martinaitis.
Kaip regiono atstovas, jis prašė daugiau pasitikėti savivaldybėmis, atsižvelgti į jų interesus, nes jos tiesiogiai dirba su vaikais ir mato realias problemas.
„Vis dėlto su Tūkstantmečio mokyklomis yra nupiešiamos tam tikros gairės, kurios nurodo, kur tas finansavimas gali būti paskirtas. Mes šiandien sakome, kad duokite finansavimą ir jį išnaudosime ten, kur mes matome, kad reikia.
Mes esame priversti galvoti apie jaunų pedagogų pritraukimą, kas valstybės lygmeniu dar nėra kalbama ir tai yra problema, kurią reikia spręsti“, – teigė jis.
Nacionalinis susitarimas būtinas
Vienareikšmiškai sutarta, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra reikalingas, nes jame bus nurodytos aiškios kryptys ir orientyrai, kurie švietime yra būtini.
„Kitaip bus vėl blaškomasi nuo vienų rinkimų į Seimą, nuo vienos daugumos į kitą daugumą, neaišku bus, kokios yra strateginės švietimo kryptys, ar yra užtikrinamas tam tikras tęstinumas“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Blaškymasis, anot V. Targamadzės, neveda į niekur, todėl labai svarbu jau dabar kalbėti apie partijų įsipareigojimus.
„Reikia matyti būsena, kurioje bus švietimas 2030 metais. 2024 m. – šios Vyriausybės ir Seimo pabaiga. Aš pasigendu kokybinių rodiklių. Mes turėtume turėti visuminę viziją“, – pabrėžė ji.
Valdančiųjų inicijuotas Nacionalinio partijų susitarimas dėl švietimo pirmas etapas yra baigtas ir atiduotas svarstyti politinėms partijoms.
