Ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupes vyresnysis patarėjas Albertas Turonis BNS teigė, kad iki 2026 metų vieno gigabito per sekundę (1 Gb/s) spartos interneto prieigą turėtų turėti iki 5-ių tūkst. šių vietovių mokyklų, transporto ir kitų įmonių bei įstaigų.
„Šitas projektas, jis nukreiptas į tokius objektus, kuriuos Europos Komisija sudėtingai gan pavadino „ekonominę pažangą skatinantys subjektai“, paprastais žodžiais, tam tikri juridiniai vienetai – mokyklos, įstaigos, transporto mazgai, ūkiai, bendrovės ir kitos tam tikrai skaitmeninei veiklai imlios įmonės, kurios turėtų turėti galimybę ateityje gauti tą spartesnį internetą, reikalingą jų ekonominei ir švietėjiškai veiklai“, – BNS sakė A. Turonis.
Įgyvendinant projektą bus nutiesta daugiau nei 2 tūkst. kilometrų kabelio linijų, pastatyta 12 naujų 30 metrų aukščio ryšio bokštų.
A. Turonio teigimu, nors projektas nėra skirtas namų ūkiams, tinklais galės pasinaudoti ir jie.
„Tam, kad tu juos pasiektum, reikalinga ta infrastruktūra, tos šviesolaidinės linijos, tai netiesioginę naudą iš to projekto gaus ir daugiau tų pačių namų ūkių Kai atsiranda tas šviesolaidis, tai atsiranda galimybė ir pakeliui esantiems, ir namų ūkiams, ir bet kam gauti tas geresnes paslaugas“, – aiškino A. Turonis.
„Privatūs operatoriai (...) mato, kad yra mažas tankis gyventojų ir niekada tu paprastomis sąlygomis neprisikviesi, kad tas operatorius atvestų jums greitą internetą, labai daug reikia investicijų“, – pridūrė ministerijos atstovas.
„Plačiajuosčio interneto“ duomenimis, daugiausia teritorijų, kurių šiuo metu nedengia naujos kartos prieigos infrastruktūra („baltųjų dėmių“), yra Varėnos (2,2 tūkst. kv. km) ir Panevėžio rajonuose (2 tūkst. kv. km).
Lėšos projektui skiriamos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF). Įsakymą dėl 48,998 mln. eurų skyrimo rugpjūčio 18 dieną pasirašė energetikos ministras Dainius Kreivys, pavadavęs susisiekimo ministrą.
