Per 10 metų „planavimo" Šventosios uostui reikalinga teritorija susitraukė.
Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, ministerija pasilieka teisę kreiptis į Vyriausybę dėl rengiamo Palangos miesto bendrojo plano sustabdymo.
Mat vakar su šiuo planu susipažinę Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos nariai buvo šokiruoti sužinoję, jog jame Šventosios uostui reikalinga teritorija pažymėta gerokai mažesnė nei planuota anksčiau.
Pagal 2002 metų planą Šventosios uostui buvo numatyta skirti 8 ha žemės, o dabar belieka apie 2 ha. A. Vaitkų nustebino ir tai, kad toje vietoje, kur turėjo būti numatyti uosto privažiuojamieji keliai, planuojama daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba.
Tuo tarpu Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažadėjo per 20 dienų peržiūrėti Palangos miesto bendrąjį planą ir pateikti pastabas, be to, įpareigoti miesto valdžią šiek tiek jį pakoreguoti.
Palangos miesto meras Remigijus Kirstukas sakė sutinkąs su šiokiomis tokiomis miesto bendrojo plano korektūromis, bet su sąlyga, kad jo tvirtinimas neįstrigs. Gana didelė problema Palangoje - žemės grąžinimas. Kol neparengtas planas, tol negalima to padaryti. Ir vis dėlto Palangos meras sakė, kad Šventosios uostas esąs prioritetas.
Taryba svarstė ir Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos prašymą paspartinti pasirengimo atstatyti Šventosios uostą darbus ir jau dabar uosto akvatoriją pagilinti bent iki 2 metrų gylio.
Klaipėdos uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, gylio reikia ne tik žvejams, bet ir tam, kad būtų galima daryti gręžinius, atlikti kartografavimo darbus. Jo manymu, procesą paspartinti būtų galima tik tuo atveju, jeigu gilinimo metu iškastas smėlis būtų naudojamas Palangos paplūdimiams.
Pasak A. Vaitkaus, Uosto direkcija galėtų pradėti tuos darbus ir netgi yra tam numatyta skirti lėšų. Tačiau kol Uosto direkcijai neperduota nei Šventosios uosto teritorija, nei akvatorija, ji negali nieko daryti.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija tai galėtų daryti įgyvendindama krantotvarkos programą, tačiau ji jau visus darbus yra suplanavusi, pinigus paskirsčiusi ir daugiau lėšų neturi. Tarybos nariai siūlė kreiptis į biudžeto skirstymo instituciją ir prašyti šiam tikslui skirti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai lėšų.
Pasak A. Vaitkaus, kol nepastatyti molai Šventojoje, pagilinimas išliks tik iki pirmos audros Baltijos jūroje, o paskui farvateris vėl bus užneštas smėliu. Todėl jis abejojo, kad šiam tikslui kuri nors valstybinė institucija skirtų pinigų. Jo manymu, visų pirma turi būti kuo skubiau išspręsti klausimai, susiję su bendruoju ir detaliuoju planais.
A. Vaitkaus teigimu, Susisiekimo ministerija skirti Šventosios uostui reikalingą teritoriją prašo nuo 1993 metų - kažkada kalbėta net apie 44 ha teritoriją. Tuo tarpu vakar pažiūrėjus į Palangos miesto bendrojo plano schemą, A. Vaitkui kilo klausimas, apie ką kalbama: ar apie gyvenamųjų namų, ar Šventosios uosto statybą?
„Nuvažiavę į uostą mes matėme stovinčius namus, kurių nėra nei planuose, nei vizijose. Aš įsitikinau, kad Uosto direkcija pagrįstai yra susirūpinusi. Mano manymu, būtina vieną kartą sutvarkyti planavimo dokumentus. Visų pirma bendrasis planas turėtų būti toks, kaip mes pageidaujame, kad būtų bent kokia nors galimybė atkurti infrastruktūrą, tada pagal jį būtų tvirtinamas detalusis planas. Mes keliame pretenzijas todėl, kad bendrasis planas yra visai kitoks, neatitinka mūsų vizijų, pagal jį nebebus galimybės atstatyti tokio uosto, kokio mes norėtume“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Vaitkus.
Dalia Bikauskaitė
