Galime būti sveikesni ir gyventi ilgiau. Tereikia sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir atsisakyti žalingų įpročių. Tai pagrindinė žinia, kurią skelbs 2013-ieji – Sveikatingumo metai.
Gintarė Aukštutytė
Sveikatos formulė yra paprasta. Ar būsime sveiki, lemia mūsų gyvensena (50 proc.), aplinka, kurioje gyvename (20 proc.), paveldimumas (20 proc.) ir sveikatos apsaugos sistema (10 proc.). Deja, dauguma Lietuvos gyventojų per mažai dėmesio skiria pagrindinei sveikatos daliai – sveikai gyvensenai.
Siekiant skatinti žmones gyventi sveikai, išsaugoti sveikatą ir ją stiprinti, kovoti su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, 2013-ieji buvo paskelbti Sveikatingumo metais.
Sveikatos problemas lemia gyvensena
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus teigimu, 2013-uosius nuspręsta paskelbti Sveikatingumo metais, siekiant dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad sveikata – didžiausias turtas ir paskatinti žmones labiau ja rūpintis.
Pernai buvo atliktas Sveikatos programos vertinimas, kuris parodė, kaip keitėsi gyventojų sveikata nuo 1998 metų. Pasak A. Ščeponavičiaus, pasidžiaugti yra kuo. Ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė mūsų šalyje. Nors ir toliau atsiliekame nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, dabar ji siekia 73,45 metų. Taip pat mažėja kūdikių mirtingumas.
Tačiau daug kas ir liūdina. Pavyzdžiui, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, tuberkulioze išlieka didelis. SAM Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas pažymi, kad mūsų šalies gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro daugiau nei pusę, o nuo vėžinių susirgimų – apie 20 proc. visų mirties atvejų. „Tai rodo, kad pagrindinės sveikatos problemos yra susijusios su nesveika gyvensena“, - pabrėžia jis.
Nesveikai maitinamės, per mažai judame
Tyrimai rodo, kad beveik pusė mūsų šalies gyventojų turi antsvorį arba yra nutukę. Lietuvių mityba, pasak A. Kranausko, yra labai prasta. „Ji daugiausia yra tradicinė - naudojama daug riebalų, cukraus, druskos. Gausiai naudojami šie produktai labai kenkia sveikatai“, - aiškina specialistas.
Neseniai SAM užsakymu atlikta apklausa parodė, kad gyventojų fizinis aktyvumas yra labai mažas. Net 75 proc. žmonių laisvalaikiu nesimankština ir nesportuoja. Sėdėdami (darbe ir laisvalaikiu) gyventojai kasdien praleidžia vidutiniškai apie 5 valandas. Kelia nerimą tai, kad 15-25 metų jaunimas sėdėjimui skiria beveik valandą daugiau nei 26-60 metų žmonės. Reguliarus fizinis aktyvumas galėtų daugeliui padėti išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, nutukimo, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos.
Sveikatai kenkia ir įvairūs žalingi įpročiai – alkoholio ir narkotikų vartojimas, rūkymas. Deja, ir šioje srityje situacija yra ne pati geriausia. „Pastaruosius dvejus metus alkoholio vartojimas vis didėja. Dabar vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 12 litrų grynojo alkoholio. Džiaugiamės, kad šiek tiek mažėja rūkančių vyrų. Tačiau moterys, nors ir nežymiai, rūko vis daugiau“, - aiškina A. Ščeponavičius.
Ugdys tinkamą mokinių požiūrį
Vyriausybės patvirtintame Sveikatingumo metų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių plane numatytos 26 priemonės. Jas įgyvendins ne tik valstybės institucijos – ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybės turizmo departamentas, savivaldybės, bet ir Lietuvos sveikuolių sąjunga, Nacionalinis radijas ir televizija, paramos fondas „Jaunimo linija“.
Anot A.Ščeponavičiaus, numatytomis įgyvendinti priemonėmis pirmiausia bus siekiama ugdyti tinkamą mokinių ir jaunimo požiūrį į sveikatą bei sveiką gyvenseną, gerinti visuomenės raštingumą sveikos gyvensenos srityje, skatinti fizinį aktyvumą, taip pat stiprinti nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimą sveikatinimo veikloje.
Kiekvieni metai - sveikatos
Minint Sveikatingumo metus, visoje šalyje planuojama daug įvairių renginių. Per moksleivių atostogas bus organizuojamos sveikatingumo ugdymo stovyklos, surengtas nacionalinis renginys „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“, skirtas Lietuvos įsijungimo į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą 20-osioms metinėms paminėti, bendrojo ugdymo mokyklose vyks mitybos pagrindų mokymo renginių ciklas „Išskirtinės kokybės vaisiai ir daržovės iš ūkininkų daržo ant mokinių pietų stalo“.
Gyventi sveikiau skatins planuojamos išleisti atmintinės pirminės sveikatos priežiūros įstaigų lankytojams sveikos gyvensenos, ligų ir traumų prevencijos, aplinkos veiksnių poveikio sveikatai temomis. Bus sukurta interneto svetainė „Sveikos gyvensenos pagrindai“, kurioje ketinama skelbti mokslo tyrimais pagrįstą informaciją apie sveiką gyvenseną, per nacionalinį radiją bus transliuojamas laidos, skirtos sveikatingumui skatinti. Daugiau judėti gyventojus ragins vyksiančios bėgimo varžybos, dviračių dienos, vasaros ir žiemos sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių sąjungos sveikatos stovyklos.
A. Ščeponavičius tikisi, kad Sveikatingumo metų renginiai padės pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą ir paskatins gyventojus rinktis sveiką gyvenimo būdą. „Kiekvieni metai turi būti sveikatos metai, o kiekviena diena – sveikatos diena. Sveika gyvensena būtina nuolat. Tikimės, kad Sveikatingumo metai primins apie tai ir paskatins visus gyventi sveikiau“, - viliasi A. Ščeponavičius.
Vidutinis kalorijų eikvojimas per 1 minutę:
- Bėgimas į kalną 9 kcal;
- Tenisas 7 kcal;
- Futbolas 7 kcal;
- Aerobika 6 kcal;
- Važiavimas dviračiu 6 kcal;
- Bėgimas 6 kcal;
- Sodo darbai 5 kcal;
- Šokiai 4 kcal;
- Ėjimas 3 kcal;
- Langų valymas 2 kcal;
- Lyginimas 1 kcal.
Užsakymo Nr. 2633
