Kai dar nebuvo išrasta sveikatos būklę atspindinčių diagnostikos aparatų, ligos buvo nustatinėjamos iš akių, ausų ir liežuvio. Rytų medicinoje liežuvis vadinamas „kūno langu“, nes parodo vidaus organų energetinę būklę. Liežuvio šaknis – inkstų, vidurys – blužnies, galiukas – širdies, priekinis šoninis paviršius – plaučių, vidurinis – kepenų projekcija.
Šiuolaikiniai gydytojai taip pat dažnokai apžiūri liežuvį. Pavyzdžiui, prieš nustatydamas tikslią diagnozę gastroenterologas atkreips dėmesį į apnašas, hematologas – į gumburėlius. Yra ir tokių gydytojų, kurie įvairius sutrikimus nustato vien tik iš liežuvio.
Išduoda įpročius
Skiriant pakankamai dėmesio savo liežuviui, galima laiku užkirsti kelią ligai.
Tik atsibudę jį gerai apžiūrėkite dienos šviesoje. Geriau tai daryti nevalgius, neišsivalius dantų ir ramioje aplinkoje – liežuvis iškart reaguoja į neigiamas emocijas.
Kokias paslaptis gali „išplepėti“ liežuvis? Sveikas liežuvis – švelniai rausvas, su tolygia vidurio raukšle ir plonu baltu apnašu.
Blyškus liežuvis rodo maža-kraujystę arba sulėtėjusią medžiagų apykaitą. Ryškiai raudonas signalizuoja, kad organizme prasidėjo uždegiminis procesas. Pilkokas arba purpurinis – pablogėjusią kraujotaką.
Gelsvos spalvos apnašos rodo dažnus skrandžio sutrikimus. Storos baltos – maisto susilaikymą žarnyne, pilkokos – padidėjusį rūgštingumą. Paraudęs liežuvio galiukas – silpnos širdies veiklos požymis.
Beje, pilkokos ar gelsvokos apnašos būdingos rūkoriams ir stiprios arbatos mėgėjams.
Kaupia bakterijas
Kreiva linija liežuvio viduryje rodo stuburo problemas.
„Geografinis“, tarsi išvagotas linijų vaiko liežuvis gali būti diatezės, o suaugusiojo – sumažėjusio imuniteto arba piktnaudžiavimo dietomis požymis.Sausas ir šerpetotas liežuvis byloja, kad organizme stinga vitamino B2, pabrinkęs – vitamino B3, periodiškai kraujuojantis – vitamino C.
Dantų atspaudai ant liežuvio dažnai apeliuoja į disbakteriozę.
Kvapo gaivumas 70 procentų priklauso nuo liežuvio būklės. Todėl reikėtų nepamiršti kasdien jį valyti sukamaisiais judesiais minkštu dantų šepetėliu. Ypač šaknį, kur kaupiasi nemalonų kvapą sukeliančios bakterijos.
Treniruotė – nuo knarkimo
Garso stiprumu knarkimas gali varžytis su reaktyvinio lėktuvo riaumojimu. Tik įsivaizduokite: „naktinių trelių“ (ir 20 proc. skyrybų pasaulyje) kaltininkai – silpni liežuvio raumenys. Jiems sustiprinti specialistai sukūrė pratimų kompleksą. Teigiama, kad kiekvieną rytą ir vakarą juos kartojant po 30 kartų po trijų savaičių knarkimą galima pamiršti kaip nemalonų sapną.
1. Kiek galėdami labiau iškiškite liežuvį ir nuleiskite jį žemyn. Šioje padėtyje išbūkite 1-2 sekundes.
2. Ranka prispauskite smakrą ir, įveikdami pasipriešinimą, apatinį žandikaulį judinkite pirmyn ir atgal. Šis pratimas treniruoja liežuvio bei žandikaulio raumenis. Netgi apsnūdus ir atsipalaidavus jie palaikys tonusą bei mažins knarkimą.
3. Dantimis stipriai suspauskite ir 3-4 minutes palaikykite medinį pagaliuką. Šis pratimas ypač efektyvus vakare, nes mažina knarkimą pradinėje stadijoje užmiegant.
Ligą liudija skonis
2 000 „skonio pumpurėlių“, išsidėsčiusių ant mūsų liežuvio, skiria tik sūrų, rūgštų, kartų ir saldų skonį. Taigi mėgavimasis triufeliais ar keptomis bulvėmis – tik šių keturių skonių kombinacija įvairiomis proporcijomis.
Nemaloniausias derinys – kartaus ir sūraus ar rūgštaus mišinys. Prisiminkite tas bjaurias mikstūras! „Pomėgių“ turi ir liežuvis. Pavyzdžiui, galiukas jautrus saldumui, šaknis – kartumui, šoniniai paviršiai – rūgštumui, o sūrumą jaučia visas jo paviršius.
Mokslininkai mano, kad skonio pajautimo stiprumas tiesiogiai priklauso nuo savijautos. Jo sumažėjimas – pirmasis organizmo sutrikimų požymis. Jeigu visiškai nejaučiate skonio – skubiai kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti nervų sistemos, kvėpavimo takų, skrandžio ir žarnyno negalavimų požymis.
Kartumo pojūtį burnoje dažniausiai sukelia tulžies pūslės, rūgštumo – skrandžio ligos, saldumo – cukrinis diabetas.
Gelbsti peršalus
Operos dainininkai turi paslaptį. Jeigu prieš spektaklį ima skaudėti gerklę, jie nepuola gerti vaistų, bet atlieka liežuvio pratimus.
Pajutę įtartiną perštėjimą, sekite jų pavyzdžiu – staigiai iškvėpę, parodykite liežuvį. Tempkite jį žemyn, smakro link. Po to grąžinkite į vietą ir stumkite atgal. Įtempę gerklas, pakelkite jį prie gomurio. Neišsižiodami galiuku palieskite viršutines dantenas, paskui vidinius skruostų paviršius.
Jeigu, atliktus pratimus, jums pavyko neužkimus ir nepradėjus kosėti sudainuoti keletą posmelių, jūs jau sveikstate!
Parengta pagal užsienio spaudą
Dienraštis „Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
