Kaip vėliau paaiškėjo, kad kažin, ar žmonėms gyventi išvis tinkamame vagonėlyje, nebuvo vandens, bet kaip įvesta elektra, nuo kurios, manoma, ir kilo gaisras. Gedinti motina pyksta ant lietuvio darbdavio, išsiuntusio jo sūnų – lyg į vergiją.
„Kaip rūpinasi savo darbininkais, o kaip čia, kitas šeimininkas šunimi geriau rūpinasi, negu čia buvo pasirūpinta mūsų vaikais“, - sako žuvusio Ramūno mama Vida Alšauskienė.
Kartu su Ramūnu gaisre degančiame vagonėlyje žuvo dar du lietuviai bendradarbiai – tetos 46 metų vyras ir 25 metų draugas. Vidos vyro sesuo, praradusi gyvenimo draugą, pyksta ant lietuvius dirbti priėmusių švedų, kurie esą numojo ranka, kad lietuviai apgyvendinti lyg būdoje.
Tačiau klaikios naujienos gedinčius mažeikiškius užgriuvo ir po žinios apie vyrų žūtį. Nuvykę į gaisravietę Švedijoje uždegti žvakelės, tarp nuodėgulių rankiojo artimųjų kaulus.
Dabar mažeikiškių šeimą, kurios net du vyrus nusinešė gaisras Švedijoje, kamuoja dar didesnės problemos. Čia pat Mažeikiuose gyvenantis darbdavys, išsiuntęs lietuvius darbų į Švediją, atsiribojo nuo nelaimės, nors nuo gedinčios šeimos gyvena už poros sankryžų, nei pranešė apie vyrų žūtį, nei užuojautos pareiškė, o apie pagalbą net kalbos nėra.
Iš Švedijos policijos, tiriančios gaisrą ir trijų lietuvių žūtį, gedinti šeima sako, naujienų tik vienas sakinys. Esą vyksta tyrimas. Iš lietuvio darbdavio – irgi toks pat atsakymas, nors nežinia, kokį tyrimą jis atlieka, mat šeimos nematė net darbo sutarčių, kur parašyta, kaip dirbdami žvyro karjere gyvens lietuviai ir kas už juos buvo atsakingas.
Daugiau žiūrėkite TV3 reportaže.
