Kalėjimų departamentui priklausančios penkios šalies regionų pataisos inspekcijos jau nuo pavasario gyvena tarsi ant parako statinės. Apie 200 jų darbuotojų nuogąstaudami laukia Seimo sprendimo, kuris gali kardinaliai pakeisti jų likimus. Jei anksčiau laiko laisvėn paleidžiamus nusikaltėlius būtų nuspręsta kaustyti brangiai kainuojančiomis elektroninėmis apyrankėmis, kad būtų galima nuolat juos sekti, pataisos inspekcijose būtų gerokai mažinami etatai.
Pelningas elektroninis stebėjimas
Šių metų kovo mėnesį Vyriausybė palaimino teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus ir jo jaunos komandos parengtą Probacijos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pakeitimų projektą. Dabar jis perduotas svarstyti Seimo komitetams, tada parlamentarai spręs, ar jį patvirtinti.
Siūloma, kad anksčiau laiko laisvėn paleistiems kaliniams nebereikėtų nustatytomis dienomis užsukti į pataisos inspekcijas užsiregistruoti, pasirodyti. Nuteistieji gautų elektronines apyrankes, kurios leistų bet kuriuo metu nustatyti jų buvimo vietą.
Vienas iš pagrindinių R.Šimašiaus ir jo komandos motyvų stumiant parengtą projektą - įgyvendinti Lietuvoje elektroninį nusikaltėlių stebėjimą, kuris neva sumažins laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių.
Specialistai neabejoja - nauda iš to tikrai bus. Be abejo, ir firmai, kuriai atiteks pelningas kąsnis - aprūpinti nusikaltėlius elektroninėmis apyrankėmis ir jas prižiūrėti. Ar šiuo metu, kai kasdien valstybės skola didėja milijonais litų (vakar ji siekė daugiau nei 33,8 mlrd. litų), tokia reforma yra gyvybiškai svarbi Lietuvos gyventojams?
Pirminiais tokią stebėjimo sistemą diegiančios firmos skaičiavimais, 100 žmonių stebėti reikalinga įranga kainuotų apie 5 mln. litų. O jai priežiūrėti per metus dar reikėtų ne mažiau nei ketvirčio milijono litų.
Lietuvoje tokių apyrankių reiktų mažiausiai porai tūkstančių asmenų. Tad neverta net skaičiuoti, nes suma susidarys įspūdinga.
Kitose šalyse elektroninis stebėjimas nėra paplitęs ne tik dėl didelių finansinių sąnaudų - praktiškai jis neteikia jokios naudos. Net ir tose šalyse, kuriose jis įdiegtas, stebėjimas taikomas minimaliai.
Daugės kalinčių ir biurokratų
Kad pritarus projektui tik padidės kalinčiųjų skaičius ir išlaidos, leidžia teigti ir tai, jog bus sukurta nauja struktūra - nuo Kalėjimų departamento atskirta Lietuvos probacijos tarnyba.
Tai įrodo ir Latvijos, kurioje jau penkeri metai įdiegta beveik viskas, kas numatyta R.Šimašiaus siūlomame projekte (išskyrus elektroninę stebėseną), pavyzdys. Čia laisvės atėmimo vietose yra gerokai daugiau asmenų, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, nei Lietuvoje.
Tuo tarpu Švedijoje, kurios bausmių vykdymo sistema ir probacija yra laikoma viena pažangiausių pasaulyje, probacija ir kalėjimai sujungti į vieną sistemą. Šiuo metu tai sėkmingai funkcionuoja ir Lietuvoje.
Regioninių inspekcijų darbuotojai įsitikinę, kad naujos tarnybos administracinio aparato išlaikymas kainuos gerokai brangiau nei dabar egzistuojančios struktūros.
Laukia Seimo verdikto
Nors dar kol kas jokių konkrečių sprendimų nepriimta, ministro siūlymams griežtai nepritariančių pataisos inspekcijų darbuotojų nuotaika darosi vis prastesnė. Dar vasarą parlamentarai kone vienbalsiai buvo prieš pakeitimus, o dabar jų nuomonės pasidalijo per pusę.
Pasak inspekcijų darbuotojų, tokio Seimo narių pasipriešinimo nesitikėjusio R.Šimašiaus atkaklumas, nors ir pamažu, bet pradeda duoti vaisių.
Patys pareigūnai ministrui tiesiogiai prieštarauti nebedrįsta.
“Mes ne prieš reformą. Ji turi būti, kad ir toliau sėmingai judėtume į priekį. Tačiau ji turi būti civilizuota ir atitikti žmonių interesus, nereikalauti didelių valstybės išlaidų. O dabar viskas daroma priešingai", - sakė “Respublikai" pataisos inspekcijų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mindaugas Stankus.
Aiškiaregystės dovana
Kam reikalinga? Kiek kainuos? Kas pasikeis? Kas laukia darbuotojų ir jų prižiūrimų asmenų? Ar atlikti tyrimai, vertinimai ir skaičiavimai? Tai tik keletas klausimų, kuriuos teisingumo ministrui uždavė pataisos inspekcijų darbuotojai.
R.Šimašius į visus juos atsakė universaliai - bus geriau. Kodėl?
Ministerija varijuoja tik vieninteliu, tačiau pačiu jautriausiu šiuo metu argumentu - neva projektui įgyvendinti ne tik nereikės lėšų, bet ir apskritai sumažės jų poreikis.
Nors realiai šį darbą dirbantys inspekcijų pareigūnai apskaičiavo, kad įgyvendinant projektą vien per artimiausius trejus metus reikėtų per 20 milijonų litų.
Tai puikiai įrodo ir dar 2007 metų vasarį priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriame aiškiai pasakyta, kad Probacijos koncepcijai įgyvendinti reikia per 23 mln. litų. Tačiau iki šiol skylėtame valstybės biudžete surasta ir skirta tik pusantro milijono.
Todėl pareigūnus, švelniai tariant, stebina tokie ministerijos teiginiai, juo labiau kad projekte probacijos tarnyboms numatyta ne mažiau, o gerokai daugiau ne tik darbo ir funkcijų, bet ir žmogiškųjų išteklių. Vien planuojamoms socialinių tyrimų išvadoms parengti, pačiais minimaliausiais skaičiavimais, reikės ne mažiau kaip 160 naujų darbuotojų.
Priekaištų nėra
Penkios regionų pataisos inspekcijos prie Kalėjimų departamento (pavaldus Teisingumo ministerijai) įsteigtos 2002 metais. Per šį laikotarpį jų darbuotojai tobulėjo ir nors darbo tik daugėjo, jie pasiekė gerų rezultatų.
Šiuo metu bendras nuteistųjų skaičius, kurių atžvilgiu vėl pradėti ikiteisminiai tyrimai, siekia tik apie 10 procentų ir šis rezultatas yra vienas geriausių Europoje. Anglijoje jis siekia net 50, Vokietijoje - 30, Skandinavijos šalyse - per 20 procentų.
“Mums niekas nėra pasakęs, kad savo darbą atliekame blogai. O dabar nori mums panaikinti statutą. Ir tai daroma ne normaliai, o tarsi tai būtų eksperimentas. Neteksime administracinių įgaliojimų ir tapsime kaip kokie socialiniai darbuotojai. O juk mums tenka dirbti su žmonėmis, kurių visai kitas mentalitetas ir požiūris į gyvenimą", - stebėjosi M.Stankus.
Su nusikaltėliais kasdien susiduriančius ir ne iš kalbų žinančius, ką reiškia su jais dirbti, inspekcijos darbuotojus tik pralinksmino R.Šimašiaus užmojai sulaukti savanorių pagalbos. M.Stankus neslėpė žinantis tik vieną tokį žmogų.
Ne ministerijoje sėdintys, o praktiškai šį darbą atliekantys inspekcijų specialistai neabejoja, kad įgyvendinus projektą sugrius visa iki šiol puikiai veikianti sistema ir visuomenė taps dar labiau nesaugi.
Informacija
Probacija - baudžiamosios atsakomybės realizavimo (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) forma. Taikoma nusikaltimą padariusiam asmeniui kaip lygtinio pobūdžio alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Vykdoma taikant nuteistojo priežiūrą ir teikiant jam socialinę paramą.
Apie 11 mln. litų metinį biudžetą turinčios penkios regioninės pataisos inspekcijos prižiūri 8070 nuteistųjų. Laisvės atėmimo vietose - beveik 9 tūkst.
Remigijus Šimašius, Teisingumo ministras:
Probacijos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pakeitimų projekto pagrindinis tikslas - per keletą metų sumažinti laisvės atėmimo vietose kalinčių asmenų skaičių. Padaryti taip, kad kuo didesniam nusikaltusių asmenų skaičiui būtų skirtos sankcijos, nesusijusios su laisvės atėmimu. Įgyvendinus šį projektą, sistema taps dar efektyvesnė. Tikrai tuo neabejoju, nes galiu pateikti analizę. Ir tai tikrai nepareikalaus jokių papildomų biudžeto išlaidų. Tam besipriešinantys regioninių pataisos inspekcijų darbuotojai rodo didžiulę nepagarbą savo darbui. Kodėl jie priešinasi? Priežastis labai paprasta. Panaikinus inspekcijų pareigūnams statutą, jie neteks dalies iki šiol turėtų privilegijų.
Mantas Varaška, Seimo narys:
Nuteistųjų tikrai nesumažės, nes teisėjai teisia vadovaudamiesi Baudžiamuoju kodeksu, o jis nekeičiamas. Prezidentės ir politikų iniciatyva jis tik griežtinamas, o bausmės didinamos. Kai mes komitete paklausėme ministro R.Šimašiaus apie projekto sąnaudas, jis mums nieko neatsakė. O juk jų pareikalaus ne tik kuriama centrinė įstaiga, bet ir probuojamų asmenų registras. Pagrindiniai projekto tikslai - įkurti vieną centralizuotą įstaigą, valdyti jos didelį biudžetą, viešuosius pirkimus ir sukišti į ją bei regionines įstaigas savus žmones. Kas jau kas, o teisingumo ministras turėtų žinoti apie Konstitucijos įteisintus teisėtus žmonių lūkesčius, statutinių pareigūnų tarnybos stažą, pensijas. Kaip bus kompensuojamas šis praradimas? Ir neaišku, kas dirbs šį specifinį darbą juos atleidus. Aplankęs regionines pataisos inspekcijas ir sulaukęs specialistų atkirčio, ministras ėmė bausti jų vadovus.
Darius ČIUŽAUSKAS
