Bendra keturių pareiškėjų iš valstybės reikalaujama suma siekia net 4 mln. eurų. O sprendimas turėjo būti priimtas dar 2018-ųjų sausio pabaigoje. Bet tuomet VAAT suabejojo savo kompetencija priimti tokį atsakingą ir precendento neturintį sprendimą.
Vis dėlto, Specialioji teisėjų kolegija išsklaidė abejones ir nutarė, kad sprendimas turi būti skelbiamas būtent VAAT. Tiesa, ir šiandien sprendimo paskelbti nepavyko.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Į šį teismą kreipiamasi prašant priimti prejudicinį sprendimą šiame ginče, ketvirtadienį paskelbė teisėja Rasa Ragulsytė-Markovienė.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar Europos Sąjungos direktyvos reglamentuoja privalomą vietos nustatymo duomenų teikimą, kai skambinama iš įrenginių be SIM kortelių.
Pabaigos nesitiki
Prieš šios dienos teismo posėdį naujienų portalas tv3.lt susisiekė su advokatu Mariumi Rindinu, atstovaujančiu Ryšių reguliavimo tarnybą (atsakovas – Lietuvos valstybė).
Pašnekovas atskleidė esminius šios bylos niuansus ir teigė, kad netiki, jog šios dienos sprendimu rezonansinėje istorijoje bus padėtas taškas: „Posėdis, kai turėjo būti skelbiamas sprendimas vyko dar sausio mėnesį. Po posėdžio teismas išėjo priimti sprendimo, bet to nepadarė. Teismui kilo abejonių ar ši byla teisminga administraciniams teismams.
Paprastai šnekant, kilo klausimas, ar teismas šią bylą apskritai gali nagrinėti. Teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Ji nustatė, kad šis teismas yra kompetetingas ir jis turi atnaujinti bylą. Šį mėnesį jau vyko posėdis, o sprendimas priimamas dabar, nes dar sausį ši byla buvo išnagrinėta iš esmės.“
Advokatas net neabejojo, kad po šio sprendimo lauks Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. „Tai rezonansinė byla, nėra teismų praktikos tam tikrais klausimais. Tad apeliacijoms šansai yra itin dideli. Vien valstybę atstovauja trys institucijos. O dar yra keli pareiškėjai, kurie nepalankaus sprendimo atveju tikrai skųs tai apeliacine tvarka.
Tiesa, šiandien įmanomas ir dar vienas scenarijus. Viena iš opcijų, kad pareiškėjai gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl tam tikrų išaiškinimų. Tokiu atveju byla dar ilgai nepasibaigtų“, - pasakojo advokatas M. Rindinas.
Pašnekovas patvirtino, kad bendrai iš valstybės reikalaujama priteisti apie 4 mln. eurų: „Ir dar atskirai yra pareiškėjų reikalavimai, bet mintinai sumų negaliu pasakyti. Pagrindinis dalykas – per teismo posėdžius neakcentavo nė viena šalis tos sumos. Buvo keliami klausimai – „Ar valstybei turėtų kilti atsakomybė?“, „Ar valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už nusikaltėlių veiksmus?“. Šioje byloje yra daug teisinės atsakomybės klausimų. Iš esmės tai galėtų būti precendento galią turintis sprendimas. Tad tikrai turėtume „nukeliauti“ iki aukščiausios instancijos.“
Žiaurus nusikaltimas
2013 metų rugsėjį Panevėžio rajone du vyrai išžagino nepilnametę ir uždarė į bagažinę. Nusikaltėliai iš jos telefono neatėmė. Pagrobta ir uždaryta automobilio bagažinėje mergina 10 kartų, daugiau nei valandą skambino Bendrosios pagalbos centrui (BPC) prašydama pagalbos, tačiau jos nesulaukė ir prarado galimybę būti išgelbėta.
BPC įranga nerodė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono numerio, be kurio šios įstaigos darbuotojai negalėjo nustatyti skambinančiosios tikslios buvimo vietos. Po valandos gelbėtojai gavo pranešimą apie miške atvira liepsna degantį automobilį.
Atvykus į įvykio vietą ir užgesinus automobilį, jo bagažinėje rastas sudegęs kūnas. 17-metės dukters ir anūkės netekę artimieji kreipėsi kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti jiems iš Lietuvos valstybės 4 milijonus eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjai prašė teismo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė Europos Sąjungos (ES) teisės aktų.
Septyniolikmetė nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį.
Vėliau prieš merginą buvo panaudota seksualinė prievarta, o, siekiant nuslėpti nusikaltimus, kaltinamieji auką netrukus nužudė, automobilio bagažinėje sudegindami ją gyvą. J. Jakubaitis ir D. Antanaitis yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
