Skubios pagalbos telefonas 112 yra įdiegtas ir veikia visoje Europoje. 2013 metų rugsėjį Panevėžio rajone du vyrai išžagino nepilnametę ir uždarė į bagažinę. Nusikaltėliai iš jos telefono neatėmė. Pagrobta ir uždaryta automobilio bagažinėje mergina 10 kartų, daugiau nei valandą skambino Bendrosios pagalbos centrui (BPC) prašydama pagalbos, tačiau jos nesulaukė ir prarado galimybę būti išgelbėta. BPC įranga nerodė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono numerio, be kurio šios įstaigos darbuotojai negalėjo nustatyti skambinančiosios tikslios buvimo vietos.
Po valandos gelbėtojai gavo pranešimą apie miške atvira liepsna degantį automobilį. Atvykus į įvykio vietą ir užgesinus automobilį, jo bagažinėje rastas sudegęs kūnas.
Prašo 4 mln. eurų
17-metės dukters ir anūkės netekę artimieji kreipėsi kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti jiems iš Lietuvos valstybės 4 milijonus eurų neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjai prašo teismo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė Europos Sąjungos (ES) teisės aktų.
Nužudytos merginos artimiesiems teisme atstovaujantis advokatas Linas Žalnieriūnas teismui yra pateikęs du prašymus – pirmiausia kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo. Šią savaitę teismui taip pat buvo pateiktas prašymas kreiptis į Europos Komisiją, siekiant gauti poziciją, ar Lietuva pažeidė savo įsipareigojimus, įgyvendindama vieną ES direktyvų.
Europos Komisija anksčiau yra kreipusis su ieškiniu prieš Lietuvą dėl iki nustatyto laiko tinkamai neįgyvendintos direktyvos. Ieškinys buvo susijęs su skambinančiojo iš mobiliojo ryšio telefonų buvimo vietos nustatymo galimybių įgyvendinimu.
„Europos Komisija bendravo, bent ketverius metus susirašinėjo būtent dėl šios direktyvos, dėl kurios mes skundžiamės. Manome, kad ta nuomonė, kurią prašome pateikti, būtų svarbi savo turiniu, juo labiau, kad prieš Lietuvą buvo kreiptasi su ieškiniu ir tada Lietuva pateikė kažkokius dokumentus. Iš to susirašinėjimo mes matysime, dėl ko tas ieškinys buvo atsiimtas. Dėl direktyvos buvo kreiptasi su ieškiniu prieš Lietuvą, nes ji neįgyvendino direktyvos. Lietuva teikė tam dokumentaciją, kurios pagrindu buvo ir atsiimtas ieškinys“, – BNS sakė advokatas L.Žalnieriūnas.
Jis teigė, jog gavus prašomus duomenis bus matyti, ar Lietuva Europos Komisijai teikė kokius nors pažadus dėl direktyvos reikalavimų įgyvendinimo ir ar jie buvo įgyvendinti. „Manome, kad ši direktyva tuo metu nebuvo tinkamai įgyvendinta“, – tvirtino teisininkas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimo dėl dviejų advokato prašymų dar nėra priėmęs. L.Žalnieriūnas ketina pateikti patikslintą ieškinį, kuriame ketina nurodyti tikslias ginčo šalis.
Dabar byloje kurioje nužudytos merginos šeima atsakovais patraukė valstybę, atstovaujamą Ryšių reguliavimo tarnybos ir Bendrojo pagalbos centro. Teismo posėdžiuose šioms institucijoms atstovauja advokatai, salėje procesą stebi ir BPC vadovai – viršininkas Audrius Čiuplys ir jo pavaduotojas Tadas Maroščikas.
Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje yra Vidaus reikalų, Teisingumo ir Susisiekimo ministerijos, taip pat Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Šalys skundo reikalavimų nepripažįsta, Europos teisės departamentas prašo apskritai pašalinti jį iš trečiųjų asmenų. Ieškovų advokatas L.Žalnieriūnas sako, kad pagrindiniai atsakovai nepasikeis, tačiau Teisingumo ir Susisiekimo ministerijos turi būti pašalintos iš trečiųjų asmenų, nes jos buvo atsakingos už direktyvos perkėlimo procesą, o už įgyvendinimą - nebuvo.
Patikslintas skundas turi būti pateiktas iki rugpjūčio 9 dienos, o patį posėdį teismas rengia spalio 9-ąją. Mobiliojo ryšio operatorius prašoma kviesti į bylą liudytojais, kad jie papasakotų apie turimą technologiją.
„Kaip žinoma, Tele2 už ženkliai mažesnę sumą įsidiegė technologijas ir turėjo galimybę nustatyti buvimo vietą, tuo metu didesnes lėšas išleidę kiti operatoriai nesugebėjo to padaryti. Šie techniniai klausimai mus domina, todėl kviečiame liudytojais“, – BNS sakė advokatas.
Jis sieks išsiaiškinti, kokios tuo metu buvo galimybės nustatyti skambinančiojo vietą, jam skambinant iš telefono su SIM kortele ir be SIM kortelės. Kaip teigia pareiškėjai, Europos Sąjungos direktyvos nuostatos įpareigojo valstybes nares, taip pat ir Lietuvą, nustatyti skambinančiojo bendruoju pagalbos telefonu buvimo vietą neatsižvelgiant į tai, ar yra skambinama su, ar be SIM kortelės.
17-metės netekusi šeima sako, kad dėl šio pažeidimo mergina prarado galimybę būti išgelbėta „Lietuvos valstybė solidariai atsakinga už nusikaltimą kartu su jį įvykdžiusiais asmenimis“, – rašoma skunde.
Nei Vilniaus BPC, nei Panevėžio BPC dviem būdais nesugebėjo nustatyti skambinusiosios buvimo vietos. BPC teisme atstovaujantis advokatas Julius Jasaitis sako, kad centras tinkamai įgyvendino nacionalinės teisės reikalavimus.
„Nebuvo techninės galimybės ir nereikėjo taip atitinkamai veikti, kad būtų galima priimti skambutį be SIM kortelės. Bylos metu paaiškėjo, kad šios priemonės techninis įgyvendinimas reikalaujama daug lėšų. Kadangi tai nebuvo privaloma, bendrovės to ir veltui nieko ir nedaro,“ – žurnalistams yra sakęs advokatas.
Septyniolikmetė nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį. Vėliau prieš merginą buvo panaudota seksualinė prievarta, o, siekiant nuslėpti nusikaltimus, kaltinamieji auką netrukus nužudė, automobilio bagažinėje sudegindami ją gyvą.
J.Jakubaitis ir D.Antanaitis yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos.